Sugrįžimas. Sarah Mallory

čia, – sumurmėjo Raulis rišdamas žirgą. – Grįšiu ir pasižiūrėsiu, ką jie daro.

      – Eisiu kartu.

      – Čia būsite saugesnė.

      – O, ne, – čiupo jį už rankovės. – Jūs nepaliksite manęs vienos.

      Raulis suraukė antakius ir atrodė, kad dar ginčysis, bet apsigalvojo.

      – Puiku, eime su manimi, tik tyliai.

      Jis paėmė ją už rankos ir pro krūmus nusivedė į tą pusę, iš kurios sklido balsai. Galiausiai sustojęs prisitraukė Kasandrą prie savęs ir jie kartu pažvelgė pro tankią lapiją. Kasandra tarp medžių matė spalvų lopinėlius; daugiausia mėlynus, bet kai kur sumirgėdavo raudona, nuo metalo atsispindėdavo saulės blyksnis. Oras pakvipo medžio dūmais.

      – Jie įsikuria nakčiai, – sušnabždėjo Raulis.

      – Ką darysime? Ar negalime jų apeiti ir grįžti į kelią?

      Jis papurtė galvą.

      – Net nenutuokiame, kiek jų čia yra. Gali būti, kad tai tik pirmas dalinys ir netrukus atvyks daugiau. Gali būti, kad jie ne kariai, o valkatos. Reikia laikytis nuo jų atstumo ir slėptis giliau miške, nes jie gali eiti ieškoti malkų ugniai.