Galiausiai jis vėl išėjo į lauką. Jo Camaro vis dar stovėjo prie šaligatvio, kur ir buvo paliktas. Užsidėjęs akinius nuo saulės Džeisonas atsisėdo už vairo ir užvedė galingą variklį.
Antras skyrius
Po paskutinio paciento vizito grįžusi į savo kabinetą, Ming pamatė ant grindų sukryžiuotomis kojomis sėdinčią savo seserį, ant šlaunų pasidėjusią nešiojamąjį kompiuterį.
– Čia yra net trys kėdės, galėjai pasinaudoti kuria nors iš jų.
– Bet man patinka sėdėti ant žemės. – Trumpais susivėlusiais plaukais, natūralias medžiagas ir laisvus drabužius mėgstanti Lilė labiau priminė aplinkosaugos aktyvistę nei programinės įrangos inžinierę. – Tai leidžia man pajusti ryšį su žeme.
– Bet esame betoniniame pastate trys aukštai virš žemės.
Lilė patraukė pečiais, tarsi sakydama na ir kas, ir uždarė kompiuterį.
– Užsukau pasakyti, kad rytoj anksti ryte išvažiuoju.
– Ir kurgi šį kartą?
Pastaruosius penkerius metus Ming sesuo vadovavo konsultantų grupei, siekiančiai, kad įvairūs jų kompanijos skyriai pereitų prie vienos programinės įrangos sistemos. Kadangi kompanija turėjo atstovybių visoje šalyje, Lilė keturiasdešimt savaičių per metus keliavo. Likusią metų dalį ji gyveno Ming svečių kambaryje.
– Į Portlandą.
– Kuriam laikui?
– Jie pasiūlė man nuolatinį darbą.
Ši naujiena buvo nemalonus siurprizas.
– Ar sutikai?
– Dar ne. Pirmiausia noriu pažiūrėti, ar man patiks Portlandas. Bet turiu pripažinti, kad man jau bloga nuo kelionių. Būtu smagu pagaliau nusipirkti butą ir įsigyti namų apyvokos daiktų. Noriu sulčiaspaudės.
Lilei buvo būdingas požiūris sveikame kūne – sveikas protas. Ji nuolat gamindavo įvairius šlykščius žaliuosius kokteilius, kurie siaubingai smirdėdavo ir kurių skonis buvo tarsi pelkės vandens. Ming akys sudrėko vos apie juos pagalvojus. Jai labiau patikdavo pradėti dieną milžiniška kofeino doze.
– Ar tau neatsibos nuolat gyventi viename mieste?
– Jaučiuosi pasiruošusi kur nors apsistoti.
– Ar negali įsikurti Hjustone?
– Noriu sutikti vaikiną ir užmegzti rimtus santykius.
– O tai padaryti gali tik Portlande? – Ming spėliojo, kas iš tiesų darėsi jos seseriai.
Lilė įkišo kompiuterį į apsauginį dėklą.
– Noriu pasikeitimų.
– Tikrai nenori likti čia ir atlikti gerosios tetos vaidmens? – Ming tikėjosi, kad vos paėmusi jos kūdikį į rankas ir pamačiusi, kokia ji bus laiminga, tapusi mama, Lilė supras, kodėl sesuo ryžosi užsitraukti jų motinos rūstybę tokiu savo sprendimu.
– Manau, geriau bus, jei išvažiuosiu.
Nors anksčiau seserys labai gerai sutardavo, nuo tada, kai Ming atskleidė savo ketinimą tapti vieniša mama, jos ėmė nuolat ginčytis. Neigiama sesers reakcija ją gerokai nustebino. Neseniai išgyvenusi sužadėtuvių nutraukimą, Ming jautėsi vieniša ir nelaiminga.
– Norėčiau, kad suprastum, kaip man tai svarbu.
– Aš viską suprantu. Tu visada norėjai vaikų. Tiesiog manau, kad vaikui reikalinga tiek motina, tiek tėvas.
Dėl sesers kritikos Ming pasitikėjimas savimi ėmė mažėti. Nepaisant laisvo Lilės gyvenimo būdo ir rimtų santykių vengimo, jos požiūris į šeimą buvo daug tradiciškesnis nei sesers. Praėjusį vakarą, kai Ming prisipažino, kad ruošiasi pasikalbėti su Džeisonu, Lilė apkaltino ją savanaudiškumu. Nejaugi ji buvo teisi? Juk vaikas, augantis be tėvo, nebūtinai bus pasmerktas sunkumams. Vaikams reikia meilės ir ribų. Ir Ming viena galėjo visa tai suteikti.
Tai, kad Lilė mėgino įbrukti jai savo nuomonę, nebuvo sąžininga. Juk Ming nepriėmė tokio sprendimo per naktį. Ji praleido daugybę mėnesių kalbėdamasi su vienišomis motinomis, apsvarstydama visus už ir prieš, ir vadovavosi protu, o ne emocijomis, kai nusprendė auginti vaiką viena. Negalėjai paneigti ir to, kad jos troškimas tapti motina buvo stiprus biologinis instinktas, kurio ji nebegalėjo ignoruoti.
Ming nusivilko savo darbinį chalatą ir pakabino ant kabineto durų.
– Ar pasakei mamai apie darbo pasiūlymą?
– Ne, – atsakė Lilė. – O tu pasakei apie savo planus?
– Ketinau tai padaryti penktadienį, kai kartu vakarieniausime. – Ming kilstelėjo antakį. – Nebent norėtum dabar nuvažiuoti pas ją ir kartu pasidalyti naujienomis. Gal tokiu būdu mums abiem teks perpus mažiau jos pykčio?
– Kad ir kaip norėčiau būti šalia ir pamatyti mamos veidą, kai ji sužinos tavo ketinimą turėti vaiką neištekėjus, dar nesu pasirengusi kalbėti apie savo planus. Noriu galutinai apsispręsti.
Vadinasi, Lilė dar nebuvo pasiryžusi persikraustyti. Ming stengėsi neatskleisti palengvėjimo jausmo ir vilties, kad jos seseriai Portlandas nepatiks.
– Ar vėliau susitiksime namie?
Lilė papurtė galvą.
– Turiu planų.
– Pasimatymas?
– Ne visai.
– Tas pats vaikinas? – Kelis pastaruosius mėnesius Lilė daug laiko praleisdavo su kažkokiu paslaptingu vyru. – Ar pasakei jam, kad ruošiesi išvažiuoti?
– Viskas ne taip.
– Ne kaip?
– Mes nesusitikinėjame.
– Tuomet tai tik seksas?
Lilė suirzusi prunkštelėjo.
– Jėzau, Ming. Tu geriau už bet ką turėtum žinoti, kad vyrai ir moterys gali būti tik draugais.
– Didžioji dalis – negali. Mes su Džeisonu esame labiau ne draugai, o lyg brolis ir sesuo.
Jau kokį šimtąjį kartą Ming mėgino nupasakoti Lilei savo sudėtingus jausmus Džeisonui. Kad ji mylėjo jį kaip draugą, bet negalėjo atsikratyti smalsumo, ar jiems pavyktų būti pora. Bet kuriuo atveju, ji prarado progą tai sužinoti prieš trejus metus sutikusi pavakarieniauti su Evanu.
Bet ji visąlaik žinojo, kad Džeisonas niekam neleis sukliudyti jų draugystei.
– Ar pasakei jam apie savo planus turėti kūdikį?
– Užsiminiau šiandien popiet.
Ming juto ir liūdesį, ir palengvėjimą, kad nusprendė nebeprašyti Džeisono padėti jai pastoti. Jo vaiko auginimas tik dar labiau sujauktų ir taip painius jos jausmus jam. Juos bus daug lengviau įveikti neturint jokių ateities lūkesčių.
– Ir kaip jis sureagavo?
– Kai tik apsipras su šia mintimi, manau, kad džiaugsis dėl manęs. – Ming užsikirto. Ji tikrai tikėjosi jo paramos.
– O gal taip visata mėgina tau pranešti, kad eini neteisingu keliu?
– Man nereikia, kad visata ką nors sakytų. Juk turiu tave. – Nors Ming balsas buvo linksmas, širdyje ji juto sunkumą. Ji blaškėsi tarp savo svajonės ir baimės nuvilti tuos, kuriuos myli. Kas bus, jeigu jos sprendimas visiems laikams sugadins jos santykius su Lile arba Džeisonu? Ming erzino tai, kad ją į dvi dalis plėšė troškimas tapti mama ir baimė prarasti artumą su dviem brangiausiais jai žmonėmis.
Ieškodama