Pirmas skyrius
Ming Kembel nerimo nė kiek nenumalšino netoliese esančiame fontane sruvenantis vanduo ar raminanti žaluma, sprūstanti iš krepšių, sukabintų aplink restorano lauko terasą. Su kiekvienu šaltos granatų arbatos gurkšniu ji jautėsi vis labiau įsitikinusi, kad ruošiasi padaryti didžiausią savo gyvenimo klaidą.
Po stalu vos du kilogramus sveriantis Jorkšyro terjeras pakėlė galvą nuo Ming kojų pirštų ir pradėjo vizginti uodegą. Keksiukė gal ir nebuvo sarginis šuo, bet elgėsi kaip puikiausia išankstinio perspėjimo sistema.
Ming skrandis susitraukė, ir ji pakėlė akis. Prie jos artėjo aukštas vyriškis, vilkintis laisvai krintančiomis kelnėmis, sportiniais marškinėliais ir avintis patogiais kasdieniais batais. Seksuali kelių dienų barzdelė sušvelnino išsikišusius skruostikaulius ir smailų smakrą.
– Atleisk, kad vėluoju.
Džeisonas Sterlingas pirštų galiukais palietė jos petį, ir moters oda nuo prisilietimo pašiurpo. Ming prakeikė impulsyvią savo kūno reakciją, o Džeisonas įsitaisė kėdėje priešais ją.
Nuo tada, kai prieš šešis mėnesius nutraukė sužadėtuves su jo broliu Evanu, Ming ėmė daug jautriau reaguoti į bet kokį kontaktą su Džeisonu. Draugiškas patapšnojimas per ranką. Netyčinis trinktelėjimas petimi jam sėdantis šalia jos ant sofos. Mandagūs apkabinimai, kuriuos jis dalydavo taip nerūpestingai, kad Ming galėjo sprogti iš jaudulio. Bet ji negalėjo liepti jam liautis. Nes Džeisonas norėtų sužinoti, kodėl tai ją erzina, o ji jokiu būdu neprisipažintų. Todėl tik tylomis kentėjo ir tikėjosi, kad laikui bėgant jos jausmai išnyks ar bent jau šiek tiek aprims.
Priekinėmis letenėlėmis atsirėmusi į Džeisono kelį Keksiukė atsistojo ir, įsmeigusi į jį savo rudas akis, išleido keistą garsą – pusiau lojimą, pusiau čiaudulį. Džeisonas pakišo ranką po terjero pilvu ir pakėlė jį, kad šis galėtų lyžtelti jo smakrą. Tai padaręs šuo įsitaisė jam ant kelių ir patenkintas atsiduso.
Džeisonas pamojo padavėjai, ir jie užsisakė pietus.
– Kodėl nepradėjai be manęs?
Ming buvo per daug susijaudinusi, kad jaustų alkį.
– Sakei, kad vėluosi tik penkiolika minučių.
Džeisonas buvo tipiškas viengungis. Egocentriškas, susižavėjęs mėgėjiškomis automobilių lenktynėmis ir nuolat ieškantis naujų nuotykių – ar tai būtų patraukli mergina, ar nauja lenktynių trasa. Nuo pirmos klasės jiedu su Ming buvo geriausi draugai, ir ji mylėjo šį vyrą, nepaisant to, kad kartais jis beprotiškai ją erzindavo.
– Atsiprašau, bet įvažiavę į miestą patekome į automobilių spūstį.
– Maniau, kad grįžote vakar.
– Toks buvo planas, bet po lenktynių su vaikinais nuėjome išgerti alaus ir šiek tiek užtrukome. Nė vienas iš mūsų nebūtų pajėgęs vairuoti penkias valandas iki Hjustono. – Kreivai šypsodamasis jis ištiesė ilgas kojas priešais save ir uždėjo pėdą ant Ming kėdės kojos.
– Kaip Maksas reaguoja į tai, kad gerokai lenki jį taškais? – Abu draugai nuo šešiolikos metų lenktyniavo Nacionalinės automobilių sporto asociacijos organizuojamuose renginiuose. Kasmet jie varžydavosi norėdami pamatyti, kuris surinks daugiau taškų.
– Nuo tada, kai jis susižadėjo, nemanau, kad jam tai rūpi.
Tokio suirzusio Džeisono Ming nematė nuo tada, kai jo tėvas įsimylėjo dvidešimčia metų už save jaunesnę moterį.
– Vargšas vaikuti, tavo geriausias draugas suaugo ir susikūrė naują gyvenimą, o tave paliko už jo ribų. – Ming padėjo alkūnę ant stalo ir delnu parėmė smakrą. Ji klausėsi Džeisono skundų apie jo geriausio draugo pasikeitimą nuo tada, kai Maksas Keisas pasipiršo savo gyvenimo meilei.
Džeisonas palinko į priekį įdėmiai žiūrėdamas į ją.
– O gal atėjo ir man laikas sužinoti, kas tokio jaudinančio slypi šiame reikale.
– Maniau, kad niekada nevesi. – Staigus nerimas suspaudė orą Ming plaučiuose. Jei Džeisonas beprotiškai ką nors įsimylėtų, ji nebegalėtų toliau būti geriausia jo drauge, ir viskas pasikeistų.
– Nesirūpink dėl to. – Ironiška jo šypsena šiek tiek palengvino jos paniką.
Ming nukreipė dėmesį į graikiškas salotas, kurių lėkštę padavėja pastatė priešais ją. Mokydamasi vidurinėje mokykloje ji įsimylėjo Džeisoną, bet jos jausmai buvo beviltiški ir liko be atsako. Išskyrus vieną trumpą nutikimą per išleistuves, po kurio Džeisonas labai stengėsi įrodyti, kad tai buvo klaida, jis niekada nesuteikė Ming preteksto galvoti, kad laikė ją kuo nors daugiau nei tik drauge.
Kai Džeisonas išvažiavo studijuoti į universitetą, laikas ir atstumas nenumalšino merginos jausmų, bet suteikė jiems tam tikrą perspektyvą. Net jei įvyktų stebuklas ir Džeisonas beprotiškai ją įsimylėtų, jis greičiausiai to neparodytų. Nes nuolat kartodavo, kokia svarbi jam yra jųdviejų draugystė ir kad jis niekada nenorėtų jos sugadinti.
– Taigi, kas naujo? – paklausė Džeisonas, stebėdamas Ming pro mėsainio viršų. – Sakei, kad nori su manimi aptarti kažką svarbaus.
Per trisdešimt minučių, kol sėdėjo jo laukdama, Ming beveik pasiekė aukščiausią panikos tašką. Paprastai ji pasakodavo Džeisonui viską, kas vyksta jos gyvenime. Na, beveik viską.
Ming pradėjus susitikinėti su Evanu, atsirado kelios temos, kurių jie su Džeisonu neaptarinėdavo. Pagrindinė jų – jos jausmai jo broliui. Nekalbėdama apie tokią svarbią savo gyvenimo dalį Ming jautėsi taip, tarsi tarp jų būtų beatsiverianti praraja, bet ilgainiui prie to priprato ir dabar jai buvo gana sunku pasakyti tiesą.
– Aš turėsiu kūdikį. – Ming sulaikė kvėpavimą ir laukė Džeisono reakcijos.
Jo ranka, laikanti skrudintą bulvytę, sustingo pusiaukelėje tarp lėkštės ir burnos.
– Tu nėščia?
Ji papurtė galvą ir pajuto, kad pradėjus pokalbį įtampa šiek tiek atslūgo.
– Dar ne.
– Kada?
– Tikiuosi, kad greitai.
– Bet kaip? Tu juk su niekuo nesusitikinėji?
– Naudosiuosi klinikos paslaugomis.
– O kas bus tėvas?
Ming nusuko akis ir įsmeigė šakutę į alyvuogę.
– Sumažinau galimus variantus iki trijų: teisininkas, kurio specializacija – bendroji teisė, atletas, kasmet rungtyniaujantis pasaulinėse Havajų triatlono varžybose, ir laukinės gamtos fotografas. Smegenys, kūnas ir siela. Nenusprendžiau, kurį pasirinkti.
– Akivaizdu, kad jau kurį laiką apie tai galvoji. Kodėl tik dabar man pasakei? – Džeisonas nustūmė savo lėkštę, palikęs pusiau suvalgytą mėsainį.
Praeityje Ming kalbėdavosi su juo apie viską. Bet santykiai su jo broliu tai pakeitė. Nors taip neturėjo būti. Jie su Džeisonu buvo draugai, be jokios galimybės, kad ta draugystė kada nors virs kuo nors daugiau.
– Juk žinai, kodėl išsiskyrėme su Evanu. – Ming nepatiko tai, kad Evanas nejuto noro sukurti šeimą, bet ji tikėjosi, kad tai pasikeis. – Vaikai man svarbūs. Kitaip nebūčiau pasirinkusi tokios profesijos.
Iš meilės vaikams Ming pasirinko odontologės profesiją. Mažylių optimistinė pasaulio vizija vertė ją šypsotis, tad ji dovanodavo vaikams nuostabias šypsenas, kad jie galėtų atsakyti tuo pačiu.
– Ar jau sakei tėvams?
– Dar ne. – Ji pasimuistė kėdėje.
– Nes žinai, kad mama itin neapsidžiaugs žinia, jog ketini pastoti neištekėjusi.
– Be abejonės, jai tai nepatiks, bet ji žino, kaip stipriai noriu turėti vaiką, tad laikui bėgant susitaikys su mano sprendimu netekėti.
– Bet negali taip staiga to nuspręsti. Duok sau laiko pasveikti po išsiskyrimo su Evanu, ir būtinai sutiksi tau skirtą žmogų.
Ming buvo sunku tuo patikėti, nes vienintelis vyras, su