Ema suėmė jo ranką, bet Natanas nustūmė jos pirštus. Mėginimas jį sustabdyti atrodė mažų mažiausiai neryžtingas. Emos pasipriešinimas tirpo, kaitrai įsibrovus tarp jų.
– Tada, pradėdamas nuo šio taško ant tavo peties, kurį bučiuojant tu kraustaisi iš proto, aš neskubėdamas su tavimi mylėsiuosi, – Natanas vylėsi, kad jo žodžiai veikia, nes pats jau nebeįstengė valdytis. – Niekur nepaspruksi, kol savo rankomis ir lūpomis neprisiliesiu prie kiekvieno tavo odos lopinėlio.
Jo rankos nusileido žemiau ir priglaudė Emos šlaunį prie maištingai įsitempusių strėnų. Natanas kvėptelėjo pusiau atsidusdamas, pusiau sudejuodamas, kai ji pasuko klubus jausdama jo rankų spaudimą.
– Ar tu vėl su juodomis kelnaitėmis ir liemenėle be petnešėlių? O gal dėvi ką kita?
Natanui panižo delnus, o pirštai ėmė dilgčioti prisiminus, kaip sustangrėjo Emos speneliai, užčiuopus standžias krūtis. Šį vakarą vilkima vidurnakčio mėlio suknelė, rodės, taip pat kvaišo nuo jos figūros, nes tiesiog dievinamai prigludo prie tobulo kūno.
– Nagi, pažiūrėkime, – sukuždėjo Natanas švelniai. Paskutinį kartą dalis jų netikėto ir trumpo susidūrimo linksmybių buvo susijusios su tuo, kad Emą sujaudino jo erzinimas.
– Ne, – tarsi aistringa aimana pro jos lūpas išsprūdo žodis, primenantis ir prieštaravimą, ir prašymą.
Emos delnas nuslydo jo krūtine ir apčiuopė širdies dūžius. Natanas spėliojo, ką ji pamanys apie pagreitintus įvykius.
Jis suėmė Emos veidą delnais, taip dar labiau paakstindamas ją suvirpėti, ir įsikniaubęs nusišypsojo, kai Ema palenkė galvą į jo delną dar labiau atidengdama kaklą.
– Ak, eikime kur nors, kur mums niekas netrukdys. – Natano lūpos nuslydo skruostu lėtai ir geidulingai skanaudamos.
– Aš niekur su tavimi neisiu, – Emos neiginys baigėsi palaimingu murmesiu, nes Natanas krūtine prisiglaudė prie jos krūtų ir lėtai prisispaudė. Ema išsirietė lyg katė, pasitrynė į jį, o iš gelmių išsiveržė žema ir kimi dejonė.
Natanui patiko, kad Ema vis stengiasi jį atstumti. Juk abu žinojo, kad galiausiai jis pasieks, ko nori.
Jo lūpos priartėjo ir sustojo vos per plauką nuo jos lūpų.
– Kodėl ne? Mums buvo nepaprastai gera kartu. – Viena ranka Natanas apsivijo Emos užpakaliuką ir švelniai stumtelėjo prie įaudrinto stangumo žemiau diržo. – Pajusk, kaip aš tavęs geidžiu. Žinau, kad tu lygiai taip pat geidi manęs.
Delnas ant Natano krūtinės susispaudė į kumštuką.
– Turi daugybę moterų, trokštančių tavęs.
Ar tik ne todėl Ema vengė atsakyti į jo skambučius?
Natanas atlaidžiai nusišypsojo.
– Bet tu esi vienintelė, kurios noriu aš.
Regis, Ema liovėsi kvėpuoti. Natano žodžiai sustiprino gėlą kūne, galingą sudrebinusį troškimą. Ir jie masino. Beprotiškai.
Flirtas su juo Granto vakarėlyje prieš tris savaites atrodė it nekaltas pokštas. Galų gale Natanas be vargo atsispyrė jai prieš dešimt metų. Dvidešimties jis buvo plačių pečių ir gražus pažiūrėti, pasižymėjo tuo pasipūtėlišku žavesiu, nuo kurio jai džiūvo burna ir stigo žodžių. Ema pasitelkė savo kiekvieną šešiolikmetės arsenalo gudrybę vildamasi, kad Natanas bent dirstelės jos pusėn. Emos siaubui, rodės, kad pavyko.
Kol jos savimeilė sulaukė triuškinamo dvigubo smūgio.
Emos skruostai vėl suliepsnojo atsiminus tą dieną, kai užsisegė trumpiausią sijonėlį, įsispyrė į naujutėlaičius aukštakulnius smailais kulniukais ir pasiskolino iš mamos krūtis pakeliančią liemenėlę. Virtuvėje užspeitė Nataną į kampą beveik melsdama padėti tapti labiau patyrusia moterimi.
Tada jis padarė tai, ko prašomas. Tik ne taip, kaip norėjo ji.
Griežtu veidu, žaibuojančiomis pilkomis akimis išlaikė ją per rankos atstumą, nusikvatojęs liepė eiti nusiplauti veidą ir liautis vaidinti suaugusią. O baigęs trypti jos savigarbą į dulkes, išslinko iš virtuvės. Kitą dieną jis išskrido į Las Vegasą ir tik prieš kelis mėnesius vėl sugrįžo į Teksasą.
Ema džiūgavo, kad vėl pamatys Nataną, tikėjo, kad gerai įvaldė įgūdžius, būtinus susidoroti su jo neišsemiamomis fizinio patrauklumo atsargomis.
Ak, kiek nedaug ji išmoko.
– Aš esu vienintelė, kurios nori dabar, – atrėmė Ema.
– Nė neįsivaizduoji, – sušnabždėjo Natanas tupdydamas švelnius bučinukus jai ant akių vokų.
Jeigu jam nusileis, kaip greitai jis susiras kitą moterį? Ar ji pajėgs leisti drauge laiką ir kiekvieną sekundę tikėtis tos neišvengiamos blogybės? Ne. Geriau tebūnie viskas taip, kaip yra. Pakaks ir vienos kartu praleistos nakties prisiminimų. Jiems abiem.
– Važiuokime pas mane į viešbutį. – Natano rankos nuo klubų pakilo prie juosmens ir dar stipriau prispaudė prie savo standaus liemens. – Jei atsispirsi pagundai valandą neišrėkti mano vardo, daugiau niekada tau neįgrisiu.
Valandą?
Nuojauta sustiprėjo nuslopindama nerimą, nes Ema pernelyg puikiai prisiminė tą jaudinantį jausmų kaleidoskopą, lydimą aimanų, gimstančių šiame glėbyje. Ji patrynė šlaunis vieną į kitą stengdamasi įveikti augantį nusivylimą. Jeigu ir toliau taip jausis, patirs orgazmą, dar nė nenusimetusi drabužių.
Natanas laimės. Jis tai žinojo. Dar blogiau – žinojo, kad žino ji. Po velnių, ji buvo pasiruošusi išrėkti jo vardą čia ir dabar, kad tik išsklaidytų tą beprotišką įtampą.
– Natanai, aš daugiau su tavimi nemiegosiu.
– Daugiau? Praėjusį kartą neužsibuvai taip ilgai, kad su manimi miegotum. Nekantrauju, kada galėsiu pabusti su tavimi savo glėbyje.
Jo delnas ant Emos liemens šildė ir įtikino. Ji kilstelėjo smakrą, kol Natanas nosimi glostė jai smilkinį. Kai jo lūpos švelniai it plazdantys drugelio sparneliai brūkštelėjo per burnos kampučius, Emos gyslomis plūstelėjo auksinių žiežirbų blyksniai. Jeigu Natanas numanytų, kaip ji šį vakarą troško baigti kaip tik taip – viena su juo ir pasiruošusi pasiduoti, – ji būtų pasmerkta.
Nedaryk to, – racionalus balselis suspigo Emos galvoje, kol tirpo kaulai, o oda kaito. – Niekada nesulauksi progos ištekėti iš meilės, jei vėl leisies jo suviliojama.
– Tu bijai pasiduoti tam, kas tarp mūsų vyksta, – suniurnėjo Natanas. – Nebijok.
– Aš ir nebijau.
Buvo smagu užsimiršti. Ji metų metus fantazavo apie Nataną. Tačiau nė viena deginanti svaja jos neparuošė jaudinančiam kietų raumenų spaudimui arba reikliems bučiniams. Natanas meilikavo ir reikalavo, o ji džiugiai pasidavė.
Emą gąsdino tai, kas netrukus įvyks. Kankino klastingas troškimas atsiduoti Natano kontrolei ir leisti jam diktuoti, kad ir kaip ilgai klostysis jų santykiai. Patyrus, kaip greitai ir lengvai apvynioja ją apie savo pirštą, tapo nesudėtinga išsisukti nuo jo skambučių.
Natano lūpos audrinančiais bučiniais nusėjo kaklą iki duobutės, kur paklaikusiai plakė pulsas.
– Prižadu mylėti tave lėtai.
– Koks tu supratingas, – tarė Ema ironiškai. Jis negalėjo nutuokti, kaip stipriai ji trokšta atsiduoti. – Bet manau, kad tu klysti.
– Dėl ko?
– Dėl to, ko aš noriu.
– Ir