Pirmas skyrius
Natanas Keisas pagaliau pastebėjo savo grobį, pasitraukė šampano padėklu nešinam padavėjui iš kelio ir apsuko aplink šokolado fontaną. Už dvidešimties pėdų Ema Montgomeri įsimaišė į Dalaso grietinėlės būrį, susirinkusį švęsti Naujųjų metų. Prieš valandą į Emos tėvo namus atvykęs Natanas dairėsi jos labai gerai numanydamas, ko griebsis, vos tik išvys.
Arba pabučiuos, arba pasmaugs.
Dar reikia apsispręsti, kurį variantą pasirinkti.
Tarsi pajutusi galingą Natano minčių tėkmę, Ema dirstelėjo per petį. Per lūpas nuslydo plaukų sruoga, kol atidžiai nužiūrinėjo vakarėlio svečius. Grakščiais pirštukais nuo kaktos nubraukė ilgus vešlius kirpčius atidengdama surauktus antakius. Ji panėšėjo į laukinį gyvūną, užkluptą viešumoje, nenutuokiantį, kur sprukti. Tada šokoladinės Emos akys susmigo į Nataną.
Staigiai it koks kiškelis ji nėrė už kambarinės palmės ir pradingo.
Natano širdis pasileido šuoliais, paspartinus žingsnį. Ir anksčiau teko susidurti su sunkiai užkariaujamas vaidinančiomis moterimis. Visą šį žaidimą tik pamalonindavo galutinis jų pasidavimas. Vis dėlto Emos elgesys dvelkė kažkuo nepatirtu. Jeigu būtų neišmanėlis, pagalvotų, kad mergina vengia jo.
O tai absurdiška po to, ką šiandien išsiaiškino.
Natanas praėjo pro biblioteką, iš kur sklido nuotaikingas gausaus žmonių būrio, susispietusio apie didžiulį pianiną, plyšavimas pagal Sinatros melodijas.
Jis probėgšmais matė Emą, dar prieš jai neriant į kambarį, ir nusekė įkandin džiaugdamasis, kad palieka Sailo Montgomerio gėrimus maukiančią ir po naftos magnato rūmus, liudijančius jo turtus ir galią, maklinėjančią minią.
Dviejų aukštų bibliotekos, išmuštos vyšniamedžio plokštėmis ir knygomis apstatyta siena, aplinka buvo intymesnė nei milžiniškos didžiosios menės, iš kurios jie tik ką išėjo, tačiau nepakankamai rami. Jis ketino dar iki vidurnakčio užkariauti Emos dėmesį. Ir nesiruošė niekam kitam leisti pabučiuoti tų nuostabių lūpų.
Ema staigiai sustojo, Natanui užtvėrus kelią į išsigelbėjimą. Triukšmas buvo pernelyg didelis kalbėtis, bet ji aiškiai išreiškė savo nepasitenkinimą, kai Natanas nuvarė ją prie pianino ir stumtelėjo į siaurą tarpą tarp šviesiaplaukės raudona už kaklo surišama suknele ir žemo pliktelėjusio vyriškio, kurio dėmesys buvo sutelktas į moters tarpkrūtį.
Natanas abejingai nužvelgė blondinę. Nors jam, kaip ir bet kuriam vyrui, patiko pusnuogės moterys, jis nebuvo padidintų krūtų gerbėjas. Verčiau rinkosi šokčiojančius apvalumus. Ypač tokius kaip Emos.
Natano lūpos atsidūrė kaip tik jai virš ausies, kol tyliai niūniavo žodžius, lydimus romantiškos melodijos. Jis uždėjo delnus ant blizgančio juodo instrumento ir įkalino Emą tarp savo rankų. Ji žengtelėjo arčiau prie pianino mėgindama išvengti sąlyčio su jo kūnu.
Geidulinga Emos figūra traukė Nataną, ir jis ištiesino alkūnes, kad nepasiduotų troškimui prispausti apatinę kūno dalį prie riesto jos užpakaliuko. Vos susilaikė nesudejavęs, kai prisiminė, kaip delnais buvo suėmęs tuos seksualius apvalumus. Geismas sugaudė ausyse, užgoždamas muziką. Natanas palenkė galvą ir įkvėpė Emos kvepalų. Aromatas užvaldė jo libido, ir akimirką Natanui aptemo protas. Kodėl jis pyksta ant Emos?
Tada prisiminė.
Per pertraukėlę tarp dainų sukuždėjo Emai į ausį:
– Mudu su tavo tėvu šiandien popiet įdomiai pasikalbėjome.
Ema kilstelėjo petį, tarsi mėgindama atsitverti.
– Kodis minėjo, kad turi tėčiui pasiūlymą.
Natanas turėjo pasiūlymą ir jai. Visai kitokio pobūdžio nei tas, kurį aptarinėjo su Sailu Montgomeriu.
– Tavo brolis sakė, apie ką kalbėjomės? – pasiteiravo jis.
– Ne.
– O tau ne smalsu?
– O turėtų būti?
Natanas pasilenkė ir prigludo prie Emos smilkinio.
– Linksniavome tavo vardą.
Ji staigiai atsitraukė ir rūsčiai dėbtelėjo, bet nespėjo garsiai išrėžti prieštaravimų, siautėjančių akyse, o vyras prie pianino užgrojo pirmuosius Sinatros Come Fly With Me akordus, ir pokalbis nutrūko.
Kas čia vyksta? Ema tikrai nesielgia kaip raustanti būsimoji nuotaka. Vis dėlto Natanas neabejojo, kad ji prikišo nagus prie sąlygų, su kuriomis jos tėvas supažindino šią popietę. Sailas Montgomeris neįstengė atsispirti duoti savo mažajai mergaitei viską, ko užsigeisdavo jos širdelė, o Natanas žinojo, kad Ema nori jo. Tą kuo aiškiausiai parodė, kai prieš tris savaites slapčia ištempė ją iš kalėdinio vakarėlio. Tada kodėl šį vakarą, vos tik jį išvydusi, spruko kaip įgelta?
Kitoje pianino pusėje apvalaina pagyvenusi moteris rūškanai nužvelgė Nataną, o jos veido išraiška tapo dar dramatiškesnė, nes atrodė, kad antakius buvo nusipiešusi juodu žymekliu. Natanas tvirtai atrėmė jos žvilgsnį tyliai perspėdamas žiūrėti savo reikalų. Moters dėmesys nukrypo į plikąjį vyrą, dabar besižavintį Emos tarpkrūčiu.
Natanas giliai įkvėpė ir suskaičiavo iki aštuonių, kad įveiktų impulsą nuožmiai iššiepti dantis. Jis sutelkė mintis į pažįstamą muziką, atsipalaidavo klausydamasis romantiškų žodžių, dėl kurių leipo ištisos moterų kartos, ir susimąstęs stebėjo gražuolę, kurią privalo vesti, jei tikisi turėti verslo reikalų su jos tėvu.
Natanas ir Emos brolis Kodis, geriausi draugai nuo universiteto laikų, dažnai šnekučiuodavosi apie įdomias ir originalias verslo galimybes, bet iki šiol nė viena jų nebuvo verta įgyvendinti. Kai su Kodžiu pirmą kartą aptarė mintį sujungti Montgomerių naftą ir Keiso jungtines investicijas, nesitikėjo, kad vedybos su Ema taps derybų dalimi, tačiau negalėjo pasakyti, jog labai nustebo, Sailui santuoką pavertus pagrindiniu sandorio veiksniu. Šis sumanymas būtų ilgalaikis įsipareigojimas, reikalaujantis iš abiejų bendrovių milžiniško kapitalo. Keiso jungtinių investicijų ir Montgomerių naftos sąjungos sutvirtinimas vedybomis užtikrintų, kad abi pusės yra visiškai atsidėjusios šiam rizikingam žingsniui.
Ema tai suprastų. Ir panaudotų savo tikslams. Natanas turėtų jaustis pamalonintas, kad ji taip stipriai jo geidžia, jog net sugalvojo planą ir įtikino savo tėvą prie to prisidėti. Ir kodėl Sailas turėtų nesutikti? Vos tik Ema ištekėtų, taptų kieno nors kito pareiga.
– Tavo nuostabus balsas, – pagyrė Natanui iš kairės stovėjusi blondinė. Ji kaire ranka paglostė blizgų pianino paviršių stengdamasi parodyti didžiulį deimantą, puošiantį vidurinįjį pirštą. Bežiedis bevardis pirštas skelbė jos prieinamumą. – Ir žinai visus žodžius.
Emą ir Nataną skyrė nedidelis atstumas, tačiau jos nugara įsitempė, girdint begėdišką šviesiaplaukės flirtą.
– Mano motina mėgo Sinatrą ir kai buvau mažas, visą laiką klausėsi jo dainų. Vadino mane savo nuosavu Sinatros grupės nariu. Nors, manau, galvoje turėjo ne mano talentą dainuoti, o sugebėjimą prisivirti košės.
Šviesiaplaukė kimiai nusikvatojo.
– Tikrų tikriausias košės virėjas, – suniurnėjo Ema.
Natanas vyptelėjo. Jam patiko jos humoro jausmas. Ema buvo nuostabi moteris: seksuali ir šmaikšti.
Blondinė galvodama, kad nusišypsojo jai, atsuko į Nataną savo viršutiniąją kūno dalį. Gili iškirptė dar pagilėjo, ištiesus dešiniąją ranką. Viena daili koja slystelėjo pro ilgą skeltuką ir kliudė Natano šlaunį.
– Mano vardas Brigita.
– Natanas. – Paspaudė jai ranką, o Emos susierzinimas pasklido it radioaktyvios dulkės po atominės katastrofos. – Iš kur pažįsti Sailą?
Natanas nenugirdo Brigitos atsakymo, nes jis nuleido ranką, ir Ema pasinaudojo proga pasprukti. Pasisukusi krūtine brūkštelėjo plikšiui petį, ir jam vos neišsprogo akys. Nenutuokdama apie sukeltą sąmyšį, Ema prasibraudama pro šalį skubriai atsiprašė.
Natanas truktelėjo petimi, tarsi sakydamas šviesiaplaukei: