Na jau ne. FlynnSoft – jo nuosavybė, ir jis nepriklausomas nuo nieko, o ypač nuo pasipūtusių administratorių, kurie tariasi labiau už jį išmanantys, kaip valdyti bendrovę. Jis kaip nors išsuks FlynnSoft ir savo brolį iš šios padėties. Savo darbuotojų labui. Jie nusipelno pinigų, kurių užsidirbs iš šios sutarties. Jei tik Nojus visko nepaleido vėjais.
Kokia painiava.
Džonas krito į savąjį generalinio direktoriaus krėslą ir nukreipė žvilgsnį į ant rašomojo stalo krašto stovinčią įrėmintą fotografiją. Joje ant ryškiai geltonų gėlių žiedų saulėje šildėsi drugys – mėlynasis morfas.
Kai atsinešė šią fotografiją į biurą, pastebėjo darbuotojus keistai į jį žvilgčiojant. Džonas nebuvo gamtos mėgėjas. Paauglystę praleido patogiai įsitaisęs miegamajame su reguliuojama oro temperatūra, domėjosi vien vaizdo žaidimais ir mergaitėmis.
Suprantama, jis negalėtų paaiškinti, kodėl toji fotografija čia stovi. Argi įmanoma papasakoti apie tokią naktį? Jokiu būdu. Niekas nepatikėtų. Jei ne rašalu pieštas įrodymas ant odos, jam pačiam atrodytų, kad tai tekilos sukeltos haliucinacijos. Jis pažvelgė į savo dešinę ranką, ant kurios tarp nykščio ir rodomojo piršto į odą buvo įsiėdusi tatuiruotė. Pirštų galais perbraukė iškilų piešinio paviršių, kaip kad aną naktį lietė šilkinę jos krūtinės odą. Ten buvo kita jo širdies puselė.
Toji puselė dingo kartu su moterimi, dėvinčia plaštakės kaukę. Jis nė nenujautė, kad jo lofte bendrovės suruoštas Užgavėnių vakarėlis virs nepamirštama naktimi su tekila, mylėjimusi su bevarde moterimi ir vėlų vakarą pasidarytomis tatuiruotėmis. Bet nežinia kodėl toji moteris, kad ir kas ji būtų, beveik iškart užkariavo jo dėmesį. Jam niekaip neišėjo iš galvos, kaip ji tyliai aiktelėjo, kai jis laižė druską jai nuo kaklo, ar kai maldavo, kad ją paimtų.
Net spręsdamas visus tuos su Game Town susijusius reikalus, mintimis nuolat grįžta prie jos. Ji prašė su ja praleisti vieną naktį. Nieko neklausinėti. Tik pasiduoti užgaidoms. Jos spalvinga blizganti plaštakės kaukė dengė visą galvą, išskyrus glotnų tamsių plaukų kuodelį, putnias lūpas ir kerinčias smaragdo žalumo akis.
Ir kaipgi jam šovė į galvą ją paleisti?
Buvo tikras kvailys. Tik dabar tai suprato. Per visus tuos metus teko būti su daugybe moterų. Visos jos buvo gražios. Daugelį jų lydėjo sėkmė arba buvo vienaip ar kitaip talentingos. Jas traukė jo verslo sėkmė ir prabangus gyvenimas. Daugumai vyrų patinka moterys, kurios kabinasi jiems ant kaklo. Tik ne jam. Džonui paprastai greitai tokios nusibosdavo ir jis ieškodavo kitų. Jis jau buvo pelnęs labiausiai pageidaujamo ir labiausiai užkietėjusio Manhatano viengungio reputaciją.
Bet plaštakė jį sudomino. Net praėjus trims mėnesiams sugaudavo save apie ją galvojant. Svarstė, kur ji galėtų būti. Kas ji tokia. Bandė įsivaizduoti, ar toji moteris tikrovėje tokia pati kaip jo prisiminimuose. Ji reikalavo, kad iš ryto jos nebeliestų, lyg vidurnaktį, su paskutiniu laikrodžio dūžiu, būtų kažkuo kitu. O gal tai tik jo svajonės? Jei būtų matęs jos veidą ir žinojęs, kuo ji vardu, ar būtų tapusi viena iš tų, kurias kadaise mylėjo ir ilgainiui pamiršo? Nežinia.
Džonas perbraukė delnu savo ilgus tamsiai rudus plaukus ir suėmė juos į saują. Reikia apie tai nebegalvoti. Ją pamiršti. Jei, ieškodamas tos tatuiruotės, lįs kiekvienai sutiktai moteriai po palaidine, netruks gauti antausį. Arba jam bus iškelta byla. Ar netgi jį suims.
Bet jis nieko sau negali padaryti.
Džonas atsiduso ir nukreipė žvilgsnį į kompiuterį. Jam reikėjo susikaupti. Netrukus Nojus grįš namo, ir jam smarkiai klius, bet iki tol reikia viską sutvarkyti. Kontaktinių asmenų sąraše susirado buhalterį Polą. Tas peržiūrės jo turimą turtą ir suras taip reikalingų grynųjų pinigų. Džonas visados stengiasi, kad pinigai neštų jam naudą, ir daug investuoja, ne taip, kaip jo brolis, kuris švaisto pinigus į kairę ir į dešinę pirkdamasis visokiausius niekalus.
Jis gaus grynųjų pinigų, bet turės praeiti keletas dienų, kol pajudės finansinis mechanizmas.
Šiuo metu turi galvoti, kaip uždėti apynasrį tam teismo ekspertui, kurį siunčia bendrovė Game Town. Antrą valandą jis turėtų pasirodyti. Niekas nepranešė eksperto pavardės, todėl jis nežino, ko tikėtis. Veiksmo planas priklausys nuo to, kas ateis.
Jei ekspertas vyras, Džonas iš spintos išsitrauks apdulkėjusias golfo lazdas ir nusives tą vyruką į golfo lauką. Jis pats nekenčia golfo, bet mano, kad verslo pasaulyje tai svarbi bendravimo priemonė. Kitų bendrovių bosai internetu žaidžia amerikietiškąjį futbolą. Kaip apmaudu. O jam teks žaisti aštuoniolikos duobučių golfo aikštyne; jis pavaišins ekspertą gėrimais. Kepsniais. Dar kuo nors. Jei vaikinas kaip reikiant įkauš, ne taip greitai pastebės trūkumą.
Jei tas ekspertas moteris, imsis kitokios taktikos. Golfo lazdos liks spintoje, tačiau galės pavergti ją savo žavesiu. Nesvarbu, ar ji visiška baidyklė, ar lyg ką tik nužengusi nuo podiumo Paryžiuje, Džonui išsisukti iš padėties padės charizma. Jau nuo penkiolikos metų moka apsieiti su moterimis. Mano, kad tai įgimta, ir geba tuo pasinaudoti. Bus ir vakarienė, ir gėrimų, bet tik nuotaikai pakelti.
Jis jos nė pirštu nepalies. Kam reikia, kad grįžusi į Game Town ta moteris imtų skųstis. Ne, Džonas to nedarys. Šypsena, įdėmus žvilgsnis, komplimentai – ir sėkmė garantuota, ypač jei ji pilka pelytė, nepratusi, kad jai rodytų dėmesį. Jei viskas vyktų, kaip suplanuota, jis ją taip sujaudintų, kad ji net pamirštų, kuo esanti vardu, ir klaidų finansinėse ataskaitose nepastebėtų.
Kad ir kaip būtų, Džonui vis vien pasiseks. Jei reikės susėsti su Karlu Beiliu, bendrovės Game Town generaliniu direktoriumi, ir paaiškinti jam, kas vyksta, taip ir padarys. Jei bus galima to išvengti, mielai žais golfą ar nusives vienišą ekspertę į teatrą.
Kad tik nepamirštų paklausti savo asistentės Pemės, ką šiuo metu rodo Brodvėjuje. Jam nelabai patinka miuziklai, bet daugelis, jo nuomone, visai pakenčiami. Išskyrus miuziklą „Katės“. Antrą kartą tos pačios klaidos nedarys. Tik paleido vėjais keturis šimtus dolerių, o tai daug ką apie jį pasako, turint omenyje, kad jis lengva ranka per savaitę išleido tokią pat pinigų sumą gurmanų kavinėje, kurią jo įmonė įkūrė dvidešimt trečiame aukšte.
Su apmaudu jis žvilgtelėjo į atvėsusią kavą. Kai pasikalbės su Polu, išgers karštos ir suvalgys beigelį. Jis paėmė telefoną, paskambino buhalteriui ir mintyse ištrynė kitos savaitės kalendorių. Bus užsiėmęs, nes asistuos Game Town ekspertei.
Džonas meldė, kad tai būtų moteris. Jis išties nemėgo golfo.
Aišku tik viena – jos bosas užsislaptinęs sadistas. Niekaip kitaip neįmanoma paaiškinti jo sprendimo siųsti ją dviem trim savaitėms į bendrovę FlynnSoft. Timas galėjo pasirinkti bet kurį kitą darbuotoją. Kad ir Marką. Arba Di. Betgi ne, būtinai siunčia Emą. Sako, kad tik ji gali ištverti toje aplinkoje.
Įkišusi ranką pro drabužinės durų tarpą, ji spragtelėjo šviesos jungiklį ir žengė vidun. Timas tikras šmikis. Nori matyti, kaip nesmagiai ji jaučiasi. Jai norėjosi tikėti, kad buvo pasamdyta atsižvelgiant į aukštus akademinius pasiekimus Jeilio universitete ir profesorių pateiktas rekomendacijas, bet kilo įtarimas, jog jos tėvas bus prikišęs rankas.
Timui, matyt, pikta, kad kažkokio turčiaus duktė prieš jo valią pateko pas jį į skyrių, ir dabar mėgaujasi apkartinęs jai gyvenimą. Tai dar labiau padidino jos ryžtą nesuteikti jam tokio malonumo. Ji gerai atliks tą darbą. Ne – puikiai. Nesileis paveikiama FlynnSoft nevaržančios aplinkos. Nepateks į narcizo Džono Flino su ta gundančia šypsena spąstus. Turbūt ne veltui garsusis generalinis direktorius svaidys į Emą aistringus žvilgsnius. Ji gana gražios