– Norite tiek sumokėti man už papuošalą?
Jis linktelėjo.
Suma buvo tiesiog nepadori. Velniai rautų. Jos pakaktų sumokėti įmoką už daug erdvesnes, naujesnes patalpas vos už kelių namų.
– Tai tikra beprotybė ir jūs tai žinote.
– Taip ar ne?
Danielė papurtė galvą – kažkas išties mėgina iš jos pasišaipyti.
– Atsakymas – ne.
Kvinas atsirėmė nė nemėgindamas nuslėpti nusivylimo.
– Jums ir jūsų šeimai pastaruoju metu teko patirti ne patį maloniausią dėmesį, ar ne? Prieš tris mėnesius mirė Hovardas. Ką jau kalbėti apie jo kompanionę, buvusią lėktuve.
Tegul papasakoja ką nors, ko ji dar nežino. Tą sausio naktį, kai Hovardo Blekstouno lėktuvas paskendo jūroje, niekas neišgyveno. Kai paaiškėjo, jog lėktuve buvo ir Marisa Hamond, žiniasklaida nepaliko jų ramybėje. Marisa buvo ištekėjusi už aršaus Hovardo priešo – Meto Hamondo, antikvarinių, rafinuotų papuošalų bendrovės Hamondo namų Naujojoje Zelandijoje vadovo. Metas buvo Danielės pusbrolis, nors juodu niekada ir nesimatė dėl tris dešimtmečius trunkančios nesantaikos tarp Hovardo ir Hamondų.
Hovardo testamentas apvertė jų gyvenimą aukštyn kojomis. Marisa buvo minima kaip paveldėtoja, o jos sūnui Bleikui įkurtas patikos fondas taip pat tik patvirtino, kad tarp Marisos ir Hovardo buvo meilės romanas. Visi troško sužinoti, kas gi tikrasis Bleiko tėvas – Hovardas Blekstounas ar Metas Hamondas? Mėnesių mėnesius buvo naršomos senos šeimos istorijos.
Danielė juto vis augantį susierzinimą.
– Tai kas?
– Vargšai Rikas ir Kimberlė, – tęsė jis. – Jų vestuvių vos nesužlugdė netikėtai užgriuvę žurnalistai iš televizijos.
Švelniai pasakyta. Danielė užaugo milžiniškuose Hovardo Blekstouno namuose kartu su mama, pusbroliu Rajenu ir pussesere Kimberle. Kim neseniai antrą kartą ištekėjo už Riko Perinio. Jų prašmatnių vestuvių jachtoje Sidnėjaus uoste vos nesužlugdė žurnalistai, atskridę sraigtasparniais. Ką apie tai žinojo Kvinas Everardas?
– Nesu oficialiai pažįstamas su Rajenu, – toliau kalbėjo Kvinas, – tačiau truputį pažįstu Džesiką. Tikiu, kad ji bus nuostabi nuotaka. Nemanote?
Danielė jau buvo besižiojanti sutikti, tačiau laiku susičiaupė. Rajenas ir Džesika ką tik pranešė apie sužadėtuves, tačiau vestuvių detalės buvo akylai saugoma šeimos paslaptis.
– Neturiu supratimo, apie ką kalbate, – karingai atšovė Danielė.
Rajenas labai vengė viešumo, todėl ir paprašė jos padėti surengti slaptą ceremoniją kuo toliau nuo Sidnėjaus liežuvautojų. Port Daglasas – pati tinkamiausia vieta. Labai tikėtina, kad niekas jų nepažins. O padedant Danielei, planuoti vos už trijų savaičių įvyksiančias jungtuves sekėsi kuo puikiausiai.
– Tikrai? – mąsliai ištarė Kvinas. – Čia yra labai mielų paplūdimių, ar ne? Girdėjau, kad Ąžuolų kalnas išties nuostabus.
Danielės širdis apmirė. Negali būti, kad jis sužinojo – jau viskas sutarta, o visi dalyviai prigrasinti laikyti paslaptį.
– Pone Everardai, jūsų informacija pasenusi, – sumelavo nė nemirktelėjusi. – Port Daglase vestuvių nebus. Tai tebuvo gudrybė, kad suklaidintų smalsuolius.
– Gudrybė? O mano šaltiniai teigia, kad balandžio dvidešimtąją Van Berhopto kurorte rengiamas labai ypatingas vakarėlis. Jų internetinis puslapis tiesiog nuostabus – ideali vieta jaukioms, netriukšmingoms vestuvėms.
Ji užgirdo, kaip sugriežė jos pačios dantys.
– Kaip, velniai rautų, sužinojote?
Jis pastukseno nosį piršto galiuku:
– Deimantų pasaulis labai mažas.
Danielė pasijuto įsprausta į kampą:
– Tai jau šantažas.
Jis nerūpestingai gūžtelėjo pečiais:
– Panele Hamond, tai tik verslas. Ar jums taip puikiai sekasi, kad galite atsisakyti tokių komisinių?
Jos nugara pašiurpo.
– Elkitės, kaip išmanote.
Ji pastūmė stiklinę ir pasiėmė rankinę. Kaip tik dėl to ir pasirinko gyvenimą čia – kuo toliau nuo miesto liežuvautojų.
– Tiek Blekstounai, tiek aš esame pratę prie žiniasklaidos dėmesio. – Už tai reikėtų dėkoti Hovardui, jo santykiams su moterimis ir abejotinai tvarkomiems verslo reikalams.
Kvinas kilstelėjo smakrą:
– Vargšeliai Rajenas ir Džesika, jų nuostabioji diena sugadinta. O kaip kiti jūsų šeimos nariai – ypač motina – ar ir jie bus tokie abejingi? Visos tos nemalonios spėlionės, seni gandai…
– Palikite mamą ramybėje, – Danielė puolė it sukiršinta gyvatė. Tas nelemtas karas tarp Blekstounų ir Hamondų atėmė iš jos tikrą pusbrolį ir paliko negyjančią žaizdą. Mirus Hovardui, Sonios Hamond didžiausia ir drąsiausia svajonė buvo vėl suvienyti šeimą.
– Labai jus užjaučiu, – Kvino balsas buvo kupinas užuojautos. Danielės galvoje sukosi galybė minčių – ar ji gali pasmerkti šeimą dar didesnei gėdai ir skandalams? – Galėtumėte juos apsaugoti nuo nepageidaujamo dėmesio. Rajeno ir Džesikos vestuvės būtų tokios, apie kokias jie ir svajoja. O jūs, Daniele, užsidirbtumėte krūvą pinigų.
Ji sužaibavo akimis – tik šeimos nariai ją vadindavo Daniele. Čia ją visi žinojo kaip Danę Hamond – toks jos kuriamų papuošalų prekės ženklas. Niekas nė nenutuokė, kad ji susijusi su viena turtingiausių ir liūdnai pagarsėjusių Australijos šeimų. Tie, kurie vis dėlto žinojo, nesuko sau dėl to galvos. Kvinas nekantriai pasimuistė.
– Taip ar ne?
Ar ji ištvertų, jei ramų jos gyvenimą vėl sudrumstų senos apkalbos, su kuriomis teko taikstytis anksčiau? Bet svarbiausia, kaip ji galėtų leisti Kvinui sugriauti Rajeno ir Džesikos vestuves ir pasmerkti motiną vėl jaustis it medžiojamam žvėriui?
– Atneškite tą prakeiktą deimantą į parduotuvę. – Čiupusi rankinę ji staigiai atsistojo ir rūsčiai pažvelgė į jį. Kvinas Everardas kilstelėjo galvą ir įsmeigė gręžte gręžiantį žvilgsnį. Tada pakilo ir mostelėjo į automobilių stovėjimo aikštelę.
– Mano automobilis štai ten. Pasivažinėkime.
Jos viduje įsižiebė šimtai įspėjimo lempučių. Žinoma, ji negalvojo, kad šis vyras imtųsi kokių pavojingų veiksmų. Iš tiesų nerimą kėlė tai, kad juto jam potraukį. Kaip ji gali atsispirti vyrui, kurio reputacija jos srityje tiesiog neišmatuojama ir kuris dar siūlo tokius pinigus?
– Nesinešioju tokio deimanto kišenėje, – Kvinas vyptelėjo dėl jos neryžtingumo. – Išsinuomojau namą Keturių mylių paplūdimyje.
Tai buvo nuošalus rajonas, kuriame gyveno ir pati Danielė.
– Aš dirbu.
– Būtent. Laikas – pinigai, Daniele.
Ji niūriai dėbtelėjo sverdama galimybes.
– Kur tiksliai yra jūsų namas?
Jis nekantriai skubino ją eiti per gatvę.
– Gal jūs ir įžymus, – įtemptu balsu kalbėjo ji, –