Baltos vestuvės. Andrea Laurence

turi daug privalumų.

      – Skamba puikiai. Gal aptark tas detales su kitomis bendradarbėmis ir verčiau nueikime rytoj vakarienės ir apie tai pasikalbėsime?

      Natalija pakėlė į Koliną tamsias akis.

      – Vakarienė nebūtina. Jei tavo darbotvarkė neužimta, galime paskirti susitikimą.

      Jai taip abejingai atsisakius vakarienės, Kolinas stengėsi nuslėpti nusivylimą. Pamanė, kad yra to nusipelnęs, juk praėjusią savaitę su ja pasielgė taip pat. Gali būti, kad Natalija tiesiog pyksta. Jei sugebėtų įtikinti ją pavakarieniauti, gal jai pavyktų atsipalaiduoti ir Kolinas paaiškintų, kas tą vakarą nutiko. Jis aiškiai suvokė, kad darbe Natalija apie tai nediskutuos.

      – Jei netinka vakarienė, gal aš tiesiog užvažiuosiu rytoj vakare? Ar galėtum užtrukti po nustatytų darbo valandų?

      Natalija prunkštelėjo ir pakėlė smakrą.

      – Mūsų versle nėra darbo valandų. Dirbame gerokai ilgiau. Kokiu laiku galėčiau tavęs laukti?

      – Apie šeštą.

      – Puiku, – tarė Natalija ir per stalą ištiesė jam ranką.

      Kolinas nekantravo paliesti ją vėl ir sužinoti, ar reakcija ir šį kartą bus tokia pat. Jis paėmė moters ranką, uždengė delnu ir stengėsi negalvoti, kokia švelni jos oda. Sukilo dar viena jaudulio banga, ir nusivylimas, kad Natalija atmetė kvietimą pavakarieniauti, dar sustiprėjo. Niekada vos palietęs moterį taip staiga nesusijaudindavo. Apėmė troškimas pasilenkti arčiau ir įtraukti pilnus plaučius Natalijos kvepalų aromato, jis susijaudino. Kaip jaustųsi ją iš tiesų pabučiavęs?

      Kolinas buvo teisus: kai palietė Nataliją pirmą kartą, pojūčiai užklupo netikėtai. Neabejojo, kad susijaudino ir ji. Matė, kaip Natalija vengia jo žvilgsnio, sunkiai nuryja seiles ir švelniai ištraukia ranką.