– Aš nepaliksiu pakrantės apsaugos.
– Nagi. Juk tiek apie tai kalbėjome. Negaliu to padaryti be tavęs.
– Aišku, kad gali.
– Gerai, man reika tavęs. Šis projektas mus padarytų milijardieriais.
– Tu jau milijardierius, Gibai.
– Jau nebe. Po to, kiek investavau į projektą…
– Ach, tai dabar tu tik multimilijonierius? Kaip žadi išgyventi?
– Skotai, negaliu patikėti, kad taip su manimi elgiesi. Prisimeni, kaip vaikystėje stovyklaudavome palapinėje tavo tėvų kieme? Jau tada svajojome, kad užaugę dirbsime kartu. Bet ne, tu viską metei ir išėjai į pakrantės apsaugą.
– Tu turėjai prie manęs prisijungti, – priminė Skotas.
– Ar aš kaltas, kad man jūros liga?
Šis sprendimas – geriausias Gibo Martino gyvenime. Jei būtų įsidarbinęs pakrantės apsaugoje, nebūtų išradęs populiarios žaidimų programos, pavertusios jį multimilijonieriumi. Dabar vyras gali rizikuoti ir investuoti pinigus į kitų žmonių idėjas. Gibas pasižymėjo gebėjimu įžvelgti vieno ar kito projekto sėkmę, o tai atnešdavo nemenkus pinigus. Charizmatiškas ateities spėjikas – taip vyrą pavadino žurnalas Sėkmingas verslininkas. Nelaimei, dėl to jis tapo skrupulų neturinčių niekšų taikiniu. Dėl to Gibas darėsi vis uždaresnis bei įtaresnis. Skotas – vienintelis žmogus, kuriuo talentingasis verslininkas besąlygiškai pasitikėjo.
– Argi aš kaltas, kad įsimylėjau?
– Palieki mane it musę kandusį?
– Atleisk, Gibai, tačiau atradau šį tą vertingesnio. Nenoriu baigti kaip tu.
Martinas pasijuto įskaudintas, tūžo.
– Ką tai turėtų reikšti?
– Nenoriu tapti tokiu darboholiku.
Stojo tyla.
– Jei nebūčiau darboholikas, nebūčiau ten, kur esu šiandien, – atkirto Gibas.
– O kur tu esi, Gibai?
– Šio beprotiško pasaulio viršūnėje.
– Vienas.
– Anaiptol. Mano mergina – viršelių modelis, turiu savo Bentley, namą paplūdimyje ir…
– Šeštadienį, liepos ketvirtąją, ketvirtą valandą popiet, Ki Veste, 16-oje prieplaukoje, Jūros plukės laivo denyje aš vedu. Tikiuosi, dalyvausi.
Tik šią akimirką Gibas galutinai suprato ne tik tai, kaip troško dirbti su Skotu, bet ir tai, kiek pastangų įdėjo, įtikinėdamas bičiulį bendradarbiauti. Taip Gibas norėjo draugui atsilyginti už kadaise išgelbėtą gyvybę.
Vyras pasitaisė platininę apyrankę ant riešo. Skotas turėjo tokią pačią. Šiuos papuošalus, kaip brolystės ir amžinos draugystės simbolius, jiedu nusipirko po nelemtos kelionės į Didįjį barjerinį rifą, kur nardančiam Gibui krūtinę pervėrė raja. Tik greita Skoto reakcija ir skubi greitoji pagalba apsaugojo Gibą nuo mirties. Kelios sekundės, ir jam būtų baigęsi kaip žymiam krokodilų medžiotojui Styvui Irvinui.
Martinas patrynė ranka krūtinę.
– Šį šeštadienį?
– Taip.
– Bet juk šiandien jau trečiadienis!
– Žinau.
– Kodėl nepasakei anksčiau?
– Nes mudu su Džeke ką tik susižadėjom.
– Ką? Kodėl taip greitai?
– Atėjo tinkamas metas. Negaliu ilgiau be jos.
– Ji laukiasi?
– Ne, ji nesilaukia, – kiek susinervino Skotas.
– Ei, palauk. Kai kalbėjomės prieš šešias savaites, nieko neminėjai apie Džekę. Kiek laiko ją pažįsti?
– Mėnesį, – bejėgiškai prisipažino Skotas.
– Mėnesį! Vediesi prie altoriaus moterį, kurią pažįsti tik mėnesį?
– Negadink visko. Ji – mano gyvenimo meilė, – burbtelėjo Gibo bičiulis.
Suglumęs Martinas mirktelėjo. Negalėjo patikėti, kad kalba su tuo pačiu vaikystės laikų draugu.
– Pamenu, kartą ar du sakei, jog niekada nevesi.
– Kvailystė. Tada buvau sumautas mulkis. Niekada anksčiau nemylėjau. Nežinojau, koks tai jausmas.
– Ir apie padavėją Panamoje taip sakei. Kokia, po perkūnais, turi būti moteris, kad šitaip Skotui būtų apsukusi galvą?
– Tai tebuvo aistra. O dabar visai kitaip. Tik dabar tai suprantu. Kai surasi savo gyvenimo meilę, suprasi mane.
Gibas susiraukė.
– Esu įsitikinęs, kad ši meilė greitai praeis.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.