– O aš turiu silpnybę šmaikštuolėms mergiotėms, kurios daro taip, kaip joms šauna į galvą. – Leo padėjo adatą, popieriniu rankšluosčiu nušluostė tatuiruotę ir uždėjo tvarstį. – Šiandien pakaks, Hektorai. Tušuosime kitą savaitę. Tuo pačiu laiku.
– Ačiū, brolau, – Hektoras numetė keletą banknotų ant stalviršio. – Pasimatysime po savaitės.
Leo nusiplėšė pirštines, įmetė jas į konteinerį skirtą medicininėms atliekoms ir nuėjo prie Keurig kavos aparato kitoje kambario pusėje. Jis kilstelėjo firminį puodelį.
– Gal nori?
– Ačiū, ne. – Devinė žvilgtelėjo į virš kriauklės kabantį laikrodį. Dvidešimt penkios po trijų. Jos klientas vėluoja beveik pusvalandį. Gal išsigando. – Ir taip įsiaudrinusi.
Leo gūžtelėjo pečiais ir ėmė virtis kavą.
– Taigi neimsi mano pinigų. O ką darysi toliau? Kreipsiesi į policiją?
Devinė vos nesusijuokė.
– O kam? To šunkaros jau ir pėdos ataušo, o farai nesivaikys jo dėl varganų tūkstančio dolerių.
– O kaip Holės brolis? – Aparatas baigė gurguliuoti, Leo paėmė puodelį ir iš lėto nugėrė didelį gurkšnį tamsios skrudintos kavos. – Argi jis nedirba apygardos prokuratūroje?
– Geibas? – Devinė nusisuko nuo Leo, radusi priežastį paslėpti nuraudusį veidą, atituštino autoklavą ir sumetė įrankius sterilizuoti. – O ką jis?
– Netikėtai atsiradęs parke jis padėjo tau išsisukti iš apverktinos padėties. Gal padėtų ir dar kartą.
Netikėtai atsiradęs. Švelniai sakant. Leo ji papasakojo tik tiek, kad Geibas užtiko ją Centriniame parke ir parvežė namo. Nebūtų sakiusi ir to, jei Leo nebūtų paklausęs apie mėlynes ant žasto, likusias nuo to bjaurybės Fredžio pirštų.
– Mano padėtis nebuvo apverktina ir jam nereikėjo kištis. – Ji išsileido išdrikusį kuodelį, vėl susikėlė plaukus aukštyn ir sutvirtino juos gumele, kurią laikė dantyse. – Aš pasirūpinau savimi. Ir Fredžiu. O Ponas Tobulasis nesusiprato, kad nereikia kišti savo trigrašio.
– Na, jei nori atgauti pinigus, tau vertėtų kreiptis į Poną Teisųjį. Jis gal net Viktorą surastų.
Belaikanti ranką ant slėgio mygtuko Devinė susimąstė. Pinigų nebeatgaus. Bet jai nė į galvą neatėjo, kad Geibas galėtų padėti surasti brolį.
– Kokiu būdu?
Leo kilstelėjo petį ir atsigėrė kavos.
– Jis dirba Specialiųjų nusikaltimų tyrimų biure. Tikriausiai pažįsta Vaikų globos tarnybos darbuotojų.
Po galais. Kodėl ji apie tai nepagalvojo anksčiau?
Tik viena bėda. Tada ji jaustųsi skolinga vyrui, kuriam vos prisiartinus norisi šokinėti iš džiaugsmo. Tam, kurio turėtų vengti kaip maro, bado ir karo.
Geriausios draugės brolio liesti nevalia, jis ne jos nosiai.
Ne vien dėl santykių su Hole negali kišti prie Geibo rankų. Nereikia būti Saliamonu, kad suprastum, jog jam skirta įsipareigoti. Vesti. Pagal statistikos vidurkį turėti tam tikrą vaikų skaičių. Prabangius namus Skarsdeile. Ir taip toliau.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.