– Švelnios. – Tada pridūrė: – Paliesk jas, tėti.
Zakas vos nepaspringo.
– Ė… ne, Dene…
Konanas pats tikriausiai buvo padykęs, nes ėmė erzinti:
– Nagi, Zakai, pirmyn. Vinona neprieštaraus.
– Vinona išklibins tau dantis, jei nenustosi vadinęs Vinona!
Denė nusijuokė. Zakas šiek tiek pralinksmėjo supratęs, kad net jo duktė suvokia, jog šiuose žodžiuose nėra jokios grėsmės.
– Mano vardas Daniela, bet niekas taip nevadina. Išskyrus tėtį, kai supyksta.
Vinė nenatūraliai žioptelėjo.
– Tavo tėtis įsiunta? – paerzino priglaudusi ranką prie krūtinės. – Kodėl? Juk tu tikras angelėlis.
Denė patraukė pečiais.
– Ne visą laiką. Kartais krečiu iš… iš…
– Išdaigas, – padėjo Zakas ir pridūrė: – Nevaizduok manęs kaip pabaisos mūsų naujiesiems kaimynams.
Denė jam nusišypsojo.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.