Džordanas Sent Kleras, ne – Džordanas Simpsonas – aiškiai buvo susijaudinęs. Dėl jos.
Ne, tikrai ne dėl jos, iškart atvėsino save Stefanija. Beveik neabejojo, kad po nelaimingo atsitikimo šis vyras nė iš tolo neprisileido jokios moters, ji tikriausiai pirmoji pakenčiamai atrodanti dailiosios lyties atstovė, kurią jis pamatė po šešių mėnesių celibato… taigi jį sujaudintų net vienuolė, jei tik būtų gyva ir turėtų krūtis!
– Jeigu bandote mane sutrikdyti, pone Simpsonai…
– Tai man pavyko. – Triumfuodamas jis nužvelgė jos nuraudusius skruostus.
– Galbūt, – iškart sutiko Stefanija. – Ar dabar jaučiatės geriau? – Ji klausiamai žiūrėjo į jį, o Džordanas plačiai, įžūliai išsišiepė. Vangi ir seksuali šypsena itin įtaigiai priminė, kad šis vyras – aktorius, kurio ji geidė daug metų.
Gelbėkit!
Džordanas atsainiai gūžtelėjo pečiais.
– Visai nesvarbu, geriau ar ne. Esu nusiteikęs užmiršti, kad jūs išvis esate, kai tik išeisite pro duris.
Šį kartą jau Stefanija lėtai nusišypsojo.
– Jūsų visa šeima baisiai arogantiška, ar ne?
Džordanas piktai nusijuokė.
– Kelis iš mūsų jau buvote sutikusi?
Stefanija sumirksėjo.
– Tik Lukaną ir jus…
– Ir manote, kad mes arogantiški? – Jis prunkštelėjo. – Patikėkite, kol nesusidūrėte su Gideonu, nė nenutuokiate, kas yra arogancija.
– Jūsų broliu dvyniu?
Auksaspalvių akių žvilgsnis pasidarė įdėmesnis.
– Atrodo, jūs daug žinote apie mane.
Ji gūžtelėjo pečiais.
– Man regis, visi žino, kad Džordanas Simpsonas turi brolį dvynį.
Džordanas susiraukė.
– Mudu su Gideonu tik heterozigotiniai dvyniai, ne identiški.
Ačiū Dievui! Nes Stefanija nebuvo įsitikinusi, kad pasaulis – ir ji taip pat – pajėgtų atsilaikyti prieš du vyrus, atrodančius taip nuostabiai kaip Džordanas.
Jai vis dar reikėjo nuspręsti, ar pajėgs priversti šį vyrą leisti jai dirbti su juo ir įveiks kilusią sumaištį… nes dabar, vos į jį pažvelgusi, juto begalinį troškimą nuplėšti nuo jo drabužius ir šokti su juo į lovą. Juk tai visai normalu. Šimtai, ne – tūkstančiai moterų tikriausiai jautė aktoriui Džordanui Simpsonui tą patį. Bet nė vienai iš jų nereikėjo dirbti su juo kaip specialistei ir elgtis su šiuo vyru kaip su kitais ligoniais, nors ir buvo įsitikinusi, kad jis toks nėra!
Stefanija alsiai atsiduso atmetusi už nugaros kelias palaidas garbanas, išsipešusias iš kasos.
– Paklausykite, pone Simpsonai, aš ilgai užtrukau, kol atvažiavau čia iš Londono, be to, esu gerokai išalkusi; kaip manote, ar mes galime paskelbti paliaubas – bent jau tol, kol išvirsiu pietus?
Džordanas susimąstęs primerkė akis. Viena vertus, jis norėjo, kad ši moteris išvyktų, kita vertus, jai užsiminus apie maistą jis prisiminė, kad yra alkanas – užmaršumas buvo šalutinis tų prakeiktų migdomųjų vaistų poveikis, be kurių jis visai negalėtų pailsėti.
– Dar neaišku, – pagaliau lėtai sumurmėjo jis.
Gilios žalios Stefanijos akys įtariai žvelgė į jį.
– Kas neaišku?
– Ar jūs tikrai mokate ruošti valgį, – nutęsė Džordanas. – Jeigu padėsite prieš mane lėkštę apkepintų pupelių su skrudinta duona, galiu apvožti ją jums ant galvos!
Nuo to laiko, kai atvyko čia prieš mėnesį, jis valgė tik sumuštinius su skrudinta duona, nes kęsdamas didelius skausmus ir stokodamas apetito nenorėjo stypsoti prie viryklės.
Lukanas baisiai suklydo atsiųsdamas čia šią moterį, nes Džordanas neketino leisti jai nė žvilgtelėti į savo žaizdas. Atrodo, seksas irgi nebuvo įtrauktas į jos darbotvarkę. Tai galėtų būti naudinga kažkaip kitaip, kol jis galiausiai išspirs ją pro duris.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.