Tinkama žmona. Kat Cantrell

buvo toks pat, kaip ir jo, ir žibėjo nuo svetainės lempų. Ji žiūrėjo nustebusi dėl svorio, kokį suteikė toks paprastas žiedas.

      Skyrybos – ne išeitis.

      Jie abu su Leo savo profiliuose nurodė, kad tvirtai tiki pagarbiu įsipareigojimu, ir tai pirmas dalykas, kurį jie aptarė telefonu. Leo buvo pernelyg dosnus ikivedybinėje sutartyje, ir ji atsisakė tekėti, kol dokumentas nebus pakeistas – visi būsimi vaikai būtų aprūpinti, o ji negautų nieko. Jos manymu, tai geriausias būdas parodyti savo žodžių rimtumą.

      Leo buvo saugumo, o ne pinigų garantas. O mainais į tą saugumą ji būsianti žmona, kurios šiam vyrui reikia.

      Ši santuoka buvo ilgalaikis jų bėdų sprendimas, o ne meilės sąjunga. Jai šitai tiko. Leo jos niekada nepaliks taip, kaip padarė jos tėvas, ir jai niekada nereikės jaudintis, ar jo meilė neišblės, jei ji susimaus.

      Pastorius tradiciniais žodžiais pareiškė, kad trumpa ceremonija baigta:

      – Galite pabučiuoti nuotaką.

      Ak, kodėl ji prašė šios dalies? Bus taip keista. Bet juk tai jos vestuvės. Negi ji neturėtų gauti savo vyro bučinio? Bučinio, kuris užtvirtins jų sandorį.

      Leo neįskaitoma veido išraiška pasisuko į ją. Vyrui artėjant, ji užsimerkė. Lūpos susilietė.

      Ir liko susilietusios žavią akimirką, o jos pilve siautė jaudulio taifūnas. Gal tarp jų kils kas nors daugiau nei tik prisirišimas, ir tai nėra tokia menka galimybė, kaip ji manė.

      Leo atsitraukė tarsi palaižęs citrinos griežinėlį ir žengė į šoną.

      Pirmas bučinys. Koks… nuviliančiai trumpas ir slepiantis galimą ugnelę, kuria nebuvo laiko pasimėgauti. Ar Leo jos nepajuto? Akivaizdu, kad ne.

      Motina ir Eliza suplojo rankomis ir pripuolusios sveikino ją ir Leo.

      Denė gurktelėjo. Ko ji tikėjosi – kad Leo stebuklingai iš verslininko pavirs žaviuoju princu? Elizos kompiuterinė programa suporavo ją su tinkamiausiu vyru, kuris pasirūpins ja ir jos motina ir elgsis su Dene gerai. Ji turėtų būti laiminga, kad jiedu turės pilnatvę teikiančią partnerystę.

      Ji neturėtų galvoti, kaip Leo būtų galėjęs ją pabučiuoti, jei jie būtų susitikę kitomis aplinkybėmis. Jei jie būtų susituokę iš meilės, o per ceremoniją jis būtų pažvelgęs į ją aistringu žvilgsniu, sakančiu, kad jau nebegali sulaukti medaus mėnesio.

      Denė neturėtų leistis į tokius apmąstymus, bet mintis įstrigo – kaip atrodytų ramios mėlynos vyro akys, jei degtų iš aistros?

      Antras skyrius

      Daniela stovėjo tarpduryje sudėjusi rankas ir nuleidusi smakrą. Leo žmona buvo rafinuota ir kukli, būtent tokia, kokios jis ir ieškojo. Tačiau jis nesitikėjo, kad nuotrauka gali būti apgaulinga. Ir tai buvo didžiulis melas.

      Daniela nebuvo patraukli kaip paprasta mergina gatvėje, ko jis tikėjosi. Moteris, kurią jis vedė, spinduliavo jausmingą energiją, tarsi jos dvasia būtų užrakinta odos narve, vos pajėgiančiame ją sulaikyti. Jei tas narvas sugrius – laikykis!

      Ji ne šiaip graži; gyvai Daniela atrodė stulbinamai.

      Tarsi nužengusi iš poezijos ir Maiklo Bublė dainų. Taip pasakytų atlikėjo gerbėjai.

      Net jos vardas skambėjo egzotiškai ir neįprastai. Leo nesiliovė į ją stebeilijęs. Nesiliovė galvojęs apie tą tikrai per trumpą bučinį, kurį pats pertraukė anksčiau laiko, nes pajuto užsimezgant jausmus, kuriems nuslopinti prireiks daug pastangų. Visas kūnas sudūzgė nuo tos susikaupusios energijos, kurią taip smarkiai knietėjo ištyrinėti.

      Ką jis darys su tokia moterimi?

      – Galime važiuoti, kai tik būsi pasiruošęs, Leo, – švelnus, bet užtikrintas jos balsas nusklendė per ponios Arundel prieškambarį.

      Jis parsiveš žmoną namo. Kad ir kokią sumaištį Daniela sukėlė jo viduje, jiedu susituokę.

      Leo gerokai prašovė. Kodėl nepasiūlė iš pradžių susitikti? Nes sudėliojo visus taškus ant „i“ prieš įgyvendindamas šią idėją. Ar bent taip manė. Leo pasikalbėjo su kitais patenkintais „EA International“ klientais ir kelis kartus asmeniškai susitiko su Eliza Arundel. Pasitikėjo jos sugebėjimu rasti tinkamą porą, o atliktas nuodugnus ponios Arundel praeities patikrinimas tik patvirtino pasirinkimą.

      Daniela Vait buvo tobula moteris tapti jo žmona.

      Kalbėdamiesi telefonu jiedu patvirtino susitarimą. Leo iškart suvokė, kad ji tinkama, ir viskas stojo į vietas. Kam laukti, jei požiūriai sutampa ir abiem nerūpi, ar tarp jų būsiąs koks nors susižavėjimas? Geriau viską užbaigti greičiau.

      Jei reikėtų pradėtų iš naujo, jis įtrauktų dar vieną kriterijų – kad nesiseilėčiau ją pamatęs. Tai lyg atvejis su Karmen, tik dar blogiau, nes jam jau nebe septyniolika, o Daniela – jo žmona. Jokiai moteriai neleistina vėl nukreipti jį tuo pačiu katastrofišku keliu, kokiu nuėjo jo tėvas, tik ne dabar, kai Leo žino, kaip jam sunku persiorientuoti. Kokiam išbandymui jis dabar netyčia pasmerkė savo sudėtingą asmenybę?

      Santuoka turėjo būti paremta darna ir nauda, o ne skubotu šuoliu į beprotystės gelmes. Svarbu pradėti tinkamai.

      – Ar mano vairuotojas paėmė visus tavo daiktus? – paklausė jis ir susiraukė.

      Pradžia neteisinga. Mano vairuotojas. Tarsi jis nuolat žarstytų įsakymus tarnams. Ar jis visada taip pretenzingai elgsis prie žmonos? Juk paprastai pats vairuoja, dėl Dievo meilės. Nusisamdė automobilį tik pagalvojęs, kad Danielai galbūt tai patiktų.

      Ji kuo ramiausiai linktelėjo:

      – Taip, ačiū.

      – Ar su visais atsisveikinai?

      – Taip. Aš pasiruošusi.

      Pokalbis darėsi bemaž skausmingas. Štai kodėl jis verčiau tvarkytųsi danties šaknies kanalą, nei eitų pietauti su moterimi. Štai todėl jis nusprendė nebevaikščioti į pasimatymus. Jie susituokę, puikiai supiršti ir turėtų nebesivarginti tais tuščiais plepalais.

      Leo patylėjo, kol abu susėdo į automobilį. Ji elegantiškai sukryžiavo ilgas kojas, viena koja nuslydo palei kitos kojos odą, pėdas sudėjo į vieną pusę. O jis atvirai stebėjo ją tarsi nuosavą kino filmą.

      Kol dar neapsiseilėjo, atplėšė akis nuo lygios kojos odos ten, kur baigėsi jos sijonas.

      – Jei neprieštarauji, norėčiau šįvakar pasikviesti tėvus, kad su tavimi susipažintų.

      – Mielai susipažinčiau su tavo tėvais. – Daniela sudėjo rankas sau ant kelių. – Turėjai juos pasikviesti į ceremoniją. Prisimenu iš tavo profilio, kad šeima tau labai svarbi.

      Leo gūžtelėjo pečiais nustebęs, kodėl jam taip malonu, kad ji prisimena.