Nepakeliamas karštis. Nancy Warren

leisk man viską paaiškinti.

      Leksė kilstelėjo ginklą ir nutaikė Čarliui į širdį.

      – Daugiau nė žingsnio.

      Kažkas pradėjo garsiai daužyti parduotuvės duris.

      Triukšmas išgąsdino Leksę. Jai dar nebuvo tekę patirti tiek daug įvykių vidury nakties.

      – Atidarykite – policija, – pasigirdo šaižus riksmas.

      Pendegrafas žvilgtelėjo į telefoną Leksės rankoje.

      – Iškvietei farus? O gaila.

      – Neiškviečiau. Jie tikriausiai atsekė tau pavymui.

      Jo tingus, trikdantis linksmumas išgaravo.

      – Tu jiems neskambinai?

      – Ne.

      – Vadinasi, mieloji, čia ne farai.

      – Ko gero, esi niekam tikęs vagis. Jeigu ne tik policija, bet ir aš sugebėjau tave užklupti.

      Vis dar laikydama į Čarlį nutaikytą ginklą Leksė pajudėjo link durų, skiriančių dirbtuvėlę nuo parduotuvės.

      – Padėk smaragdus į seifą ir eime pasikalbėti su policija.

      – Pamąstyk, – švelniai paprašė jis. – Jeigu tu jiems neskambinai, kaip jie galėjo mane susekti? Neturi net apsaugos sistemos, kurią būčiau galėjęs klaidingai atjungti. – Leksė galėjo prisiekti, kad jo balse girdėjo susierzinimą. – Nei stebėjimo kamerų. O aš čia jau dešimt minučių. Jeigu jie mane sekė, turėjo pasirodyti daug anksčiau.