Durų niekas neatidarė. Eliza dar kartą pabeldė – iš visų jėgų. Rytmečio tylą vėl sudrebino trenksmas. Ji krūptelėjo, užsimerkė ir nustėro. Kai durys girgžtelėjo, pramerkė vieną akį. Volkeris mūvėjo tik pižamos kelnėmis. Nuoga krūtinė kilojosi, smakras prašyte prašėsi skutimosi peiliuko, o akys – ko gero, pirmą kartą – atvirai žėrė jausmus. Šiam vyrukui, regis, velniškai linksma.
– Še tau kad nori! O tvirtinai, kad nesikėsini į mano lovą, – prunkštelėjo jis ir išsiviepė.
Eliza sužaibavo akimis.
– Jeigu dar nepastebėjai, tai dabar – pusė penkių ryto. Tokiu metu padorūs žmonės nesitranko ir nevaitoja. Kaip tau atrodo, kas tokiais atvejais pirmiausia šauna į galvą?
Volkeris surimtėjo.
– Nejaugi sukėliau tokį triukšmą?
– Taip. Manai, šiaip sau čia atlėkiau?
Jis pašnairavo į beisbolo lazdą.
– Ką ketinai daryti su tuo šiurpiu daiktu? Suknežinti man kaukolę ar apginti?
– Dar nenusprendžiau.
– Jau senokai nebuvau ginamas. – Volkerio lūpos krustelėjo. Buvo akivaizdu, kad beviltiškai stengiasi sutramdyti šypseną.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.