Psichologijos profesorius Dr. Al Infande pagyrė: „Depresija yra pasirinkimas − viena iš geriausių mano skaitytų knygų apie depresiją. Ir aš tikrai taip galvoju! Jūsų knyga, kitaip nei kiti mano skaityti veikalai, padėjo suprasti tikrąją depresijos esmę.“
Kodėl parašiau antrąją knygą?
Didelė dalis ankstesniosios mano knygos skaitytojų manė, kad protinių pratimų knyga būtų labai naudingas autobiografijos priedas. Taip pat nuolat gaunu laiškų iš žmonių, kuriems žūtbūt reikia knygos, kurioje žingsnis po žingsnio būtų aprašyta, kaip jiems patiems ar jiems brangiems žmonėms ištrūkti iš depresijos gniaužtų.
Mūsų dvidešimt trejų metų dukrai diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Gydytojai teigia, kad liga nepagydoma ir ji visą likusį gyvenimą turės lankytis pas psichoterapeutą bei vartoti vaistus. Nebežinome, ką daryti. Galiausiai atradome jūsų interneto puslapį. Viskas, ką jame siūlote, prieštarauja tam, ką daro mūsų dukra.
Ji turi nedarbingumo lapelį, taigi neina į darbą. Neužsiima jokia naudinga veikla, visiškai nesimankština. Turi begalę laiko susigyventi su ją užklupusia depresija, ir, kaip matome, jai vis blogiau. Ji labai egocentriška, o psichoterapijos seansai vis nukelia ją į praeitį, verčia galvoti apie tai, ką išgyveno anksčiau, o ne apie tai, ką galėtų padaryti šiandien.
Ar galėtumėte rekomenduoti mūsų apylinkėse gyvenantį psichoterapeutą, kuris praktikuotų tiesioginio mąstymo metodą? Manome, kad jis turi prasmės, ir tai suteikė mums truputėlį vilties.
Be depresijos
Kai man pirmą kartą diagnozavo depresiją, buvau užtikrinta, jog nepadariau nieko, kas sukeltų tą beviltišką nusivylimą, kuris periodiškai paguldydavo mane ant menčių. Taip pat galvojau, kad niekaip negaliu to pakeisti. Dabar jau žinau daugiau. Kai depresija smogia, paimu valdžią į savo rankas. Ne siautėjančios emocijos, o aš pati esu atsakinga už save. Žinoma, norint tai padaryti labai pravartu žinoti, kaip veikia smegenys.
Visi depresija sergantys žmonės galvoja, kad jų smegenyse sutrikusi serotonino5 apykaita. Tiesa. Bet daug svarbesnė problema yra mūsų mąstymas apie savo jausmus. Didžiąją dalį skausmo sukelia tai, ką mes darome ir apie ką mąstome, o juk visada galime daryti kitką ir mąstyti apie ką nors kitą.
Didžiausias rūpestis yra tas, kad apimti streso esame linkę perdėtai reaguoti į savo jausmus. Depresija yra labiau geometrinė, o ne aritmetinė progresija. Tai reakcija į stresą, kurį sukelia reakcija į stresą, o jį sukelia reakcija į stresą… ir taip iki begalybės. Kiekvienas žingsnis lemia vis didesnį cheminį nestabilumą, o kartu − intensyvesnį skausmą.
Depresija pranyksta pradėjus save vertinti
Depresija yra tam tikra vieta smegenyse, kurioje atsiduriame mes patys. Tačiau neprivalome ten pasilikti. Ten patenkame todėl, kad pasirenkame tam tikrą mąstymo būdą, kuris ir sukelia cheminį sutrikimą.
Sakydama, kad depresija yra mąstymo problema, neturiu omenyje, jog šis siaubingas jausmas yra įsivaizduojamas. Anaiptol! Tai tiesiog cheminės mūsų kūno savybės. Tai fiziškai taip nepakeliama, kad kai kurie žmonės net galvoja apie savižudybę arba jau yra bandę pasitraukti iš gyvenimo. Deja, tokia auka būtų beprasmė. Yra geresnė išeitis.
Jeigu anksčiau būčiau žinojusi tai, ką žinau dabar, mano gyvenimas būtų buvęs daug geresnis. Tačiau tada nebūčiau tapusi psichoterapeute, ir galbūt mano gyvenime taip pat trūktų gilesnės prasmės. Tikriausiai geriau iškęsti ir nugalėti tam tikras negandas, nei niekada nepatirti kančios. Žinoma, be asmeninės patirties kovojant su depresija nebūčiau galėjusi parašyti šios knygos.
Minčių kaitymas yra veiksmingas sergant bet kokia depresijos forma. Depresijos esmė nėra kiekybė − tai kokybinė, nerimą kelianti būsena. Daugelis žmonių apie depresiją galvoja kaip apie nuotaiką, bet, anot neurologų, ją sukelia nervinis mąstymo būdas. Taigi netgi tie žmonės, kuriuos kamuoja labai gili depresija, gali pasveikti lygiai taip pat, kaip ir tie, kurių atvejis daug švelnesnis. Kai pakeičiate mąstymo būdą, kuris sukėlė depresiją, nebekankina cheminis sutrikimas, neviltis, kad ir kokia gili būtų, dingsta.
Pirmiausia turite išmokti biologijos pagrindų
Kituose skyriuose aptarsiu visą jums reikalingą informaciją apie tai, kaip veikia smegenys, tiksliau, dvi pagrindinės jų dalys; kaip pereinate nuo vienos minties prie kitos; kokie yra du skirtingi mąstymo būdai (iš kurių vienas sukelia depresiją); koks psichologinės gynybos sistemos vaidmuo; kokie cheminiai viso to padariniai. Tai būtina norint suprasti proto mankštos pratimus, kuriuos pateiksiu vėliau.
Visi šie pratimai labai lengvi, juos gali atlikti kiekvienas. Nereikia jokio pasiruošimo ar išankstinių žinių – užteks to, ką perskaitysite čia. Pratimai skatina gerą savijautą ir ramybės jausmą. Juos darant bent jau nekankins kaltės jausmas dėl to, kad sergate depresija. Tai, kad nusprendėte kažką padaryti dėl savęs, dėl savo sveikatos, jau gali būti radikalaus jausmų pokyčio pradžia.
Šie pratimai skirti ne tik pradedantiesiems, bet ir susipažinusiems su naujuoju žmogiškųjų galimybių ugdymu, neurolingvistiniu programavimu ir pripažinimo bei įsipareigojimų terapija. Čia ir jie suras daug naujovių. Taip pat šie pratimai puikiai tinka vaikams. Kaip mes duodame vaikams žaislų, kad jie išmoktų skirti spalvas, pajustų atstumą, pusiausvyrą, taip pasitelkę šiuos pratimus žmonės išmoks mąstančiąja smegenų dalimi nuraminti emocinę dalį.
Pratimai moko atsipalaiduoti, kad būtumėte ramūs
Jūs negalite sukelti tam tikros (fenomenaliosios) smegenų būklės vien tik kažką žinodami ar kažko norėdami, sukurdami kokias nors išorines gyvenimo aplinkybes. Nors atrodo, kad tai ir turėtų būti pirmasis žingsnis. Daugelis žmonių galvoja, kad laimę sukelia ne jų mąstymas, o kitos aplinkybės. Bet tai netiesa. Loterijos laimėtojai, kurie būtų pražuvę, jei ne likimo deivė, retai jaučiasi gerai. O normalūs žmonės, priblokšti staigios tragedijos, nepaisant skausmingų netekčių vėl gali susigrąžinti vidinį džiaugsmą.
Mūsų nuotaikų nelemia besikeičiantis likimas − jos yra nusistovėjusios dėl senų mąstymo įpročių. Kaip sakoma, „nuodėmės kaina yra mirtis“. Įpročio kaina − dar didesnis įprotis. Kokį gyvenimą gyvename, tokiu tampame žmogumi.
Kad vietoj depresinio atsirastų ramesnis mąstymas, pasitelkdami pratimus turime pakeisti smegenų darbą. Lygiai taip pat, kaip, norėdami pasiekti reikiamą fizinę formą, laviname silpną kūną.
Jeigu lavinsite raumenis, jie taps stiprūs. Jeigu lavinsite mintį, ji taps dominuojanti. Smegenys visada vadovaujasi dažniausiai naudojama ir vyraujančia mintimi. Deja, daug metų sirgdami depresija, daugelis iš mūsų leidome neigiamų minčių dariniams užimti pirmaujančias pozicijas. O paskui stebimės, kodėl depresija mus taip lengvai „užkabina“. Svarstome, kodėl esame nelaimingi.
Dominuojančias mintis reikia keisti ramiai. Tai daryti galite labai lengvai, nes pratimai yra trumpi ir paprasti, kai kurie trunka mažiau nei 30 sekundžių.
Žinoti nėra daryti
Protiniai pratimai labai svarbūs. Neužsiauginsime stiprių raumenų vien žinodami, kaip kilnoti svarmenis. Turime iš tikrųjų juos kilnoti. Negrosime gitara ar pianinu, neišmoksime spausdinti tiesiog žinodami, kad vienas pirštas turi daryti tą, o kitas − aną. Būtina praktikuotis, kol smegenyse fiziškai susiformuos nervinė struktūra. Norint ištrūkti iš depresijos, pratimų reikia mokytis taip pat, kaip ir groti pianinu.
Neužtenka vien tik protu suvokti idėją. Jūs turite ją patirti darydami protinį arba fizinį veiksmą, kuris naudojamoje smegenų dalyje paliktų žymę. Nesijaudinkite, jeigu