ISBN 978-5-0053-0639-5 (т. 3)
ISBN 978-5-0053-0637-1
Создано в интеллектуальной издательской системе Ridero
21. BANKE (В БАНКЕ)
Текст
– Laba diena!
– Laba diena! Klausau Jūsų.
– Šiandien norėjau atsiskaityti banko kortele, bet jos nepriėmė. Paaiškėjo, kad mano kortelės galiojimo laikas jau kelias dienas pasibaigęs. Ar galiu gauti naują?
– Taip, žinoma, pone. Jūsų asmens dokumentas?
– Prašau.
– Ačiū, pone Linai. Jūsų kortelė bus paruošta maždaug po dviejų savaičių.
– Taip ilgai…
– Standartinė procedūra, pone.
– Suprantu, ačiū. Kaip aš galėsiu gauti kortelę?
– Mes Jums išsiųsime kortelę nurodytu adresu.
– Ačiū. Viso gero.
– Viso gero, pone.
Перевод
– Добрый день!
– Добрый день! Слушаю Вас.
– Я сегодня хотел расплатиться банковской картой, но её не приняли. Оказалось, срок действия моей карты уже несколько дней как закончился. Можно ли получить новую?
– Да, конечно, господин. Ваше удостоверение личности?
– Пожалуйста.
– Спасибо, господин Линас. Ваша карта будет готова примерно через две недели.
– Так долго…
– Стандартная процедура, господин.
– Понимаю, спасибо. Как я смогу получить карту?
– Мы вышлем карту Вам домой по указанному адресу.
– Благодарю. До свидания.
– Всего доброго, господин.
Аудио
22. TAPYBA (ЖИВОПИСЬ)
Текст
– Tėvas netrukus bus čia, jis man atsiuntė SMS.
– Puiku, aš ką tik baigiau ruošti stalą. Tikiuosi, Viktorui ir jo šeimai patiks žemaičių blynai.
– Žinoma, mama. Tu gamini juos puikiai.
– Atrodo, kad jie jau čia, eik, atidaryk duris.
– Gerai, mama.
(Prieškambaryje)
– Štai mes. Brangioji, kur tu?
– Aš čia, Linai. Sveiki, Marina, Viktorai, Varvara. Labai malonu jus pamatyti! Užeikite, prašau! Duokite man savo skėčius, nusivilkite paltus. Pakabinkite juos ant pakabos.
– Sveika, Milda. Ačiū, lauke lyja.
– Bjaurus oras!
– Pas jus labai jauku ir šilta. Kas taip maloniai kvepia?
– Dėkoju. Praeitą kartą pažadėjau, kad pagaminsiu ką nors tradicinio, todėl vakarienei paruošiau bulvinius blynus su mėsos įdaru.
– O mes atnešėme vyno ir šokolado šeimininkei. Tikiuosi Jums patiks.
– Draugai, užeikite, nesidrovėkite. Užeikite, užeikite. Vonios kambarys yra šioje pusėje, galite nusiplauti rankas, o man reikia į virtuvę.
– Mama, aš tau padėsiu.
– O aš irgi galiu jums padėti?
– Vare, žinoma.
– O aš parodysiu mūsų namus, mūsų pasididžiavimą!
– Yra kuo didžiuotis, jūs turite gerą skonį.
– Be reikalo tu, Linai, nestojai studijuoti interjero dizaino!
– Tai ne aš, tai Milda! Ji turi gerą skonį, aš tiesiog padėjau paversti jos idėjas realybe!
– Jūs esate puiki komanda, sugebėti dirbti kartu šeimoje yra labai svarbu.
– Taip, Marina. Jūs esate visiškai teisi.
– Linai, o kas tai per paveikslas?
– Tai irgi mūsų pasididžiavimas, mūsų sūnaus darbas. Nuo mokyklos laikų Mantas mėgo grafiką, tačiau pasirinko mokytis kalbų. Tai jo hobis.
– Kaip gražu! Kiek smulkių detalių! Iš tolo jų nematyti, bet iš arti atrodo, kad tai yra visas pasaulis! Tavo sūnus, Linai, yra labai talentingas!
– Ačiū. Jis yra šaunus vaikinas, mėgsta meną, lankosi įvairiose parodose. Jis meną supranta geriau nei mano žmona ir aš.
– Tai puiku, jaunystė kaip tik ir skirta savęs tobulinimui.
– Sutinku. Nepamenu, kada paskutinį kartą buvau parodoje. Visą savo laiką skiriu pasiruošimui paskaitoms ir įvairiems seminarams. Paskutinį kartą dailės parodoje lankiausi maždaug prieš dešimt metų.
– Tai blogai, Linai. Negalima pamiršti savęs.
– Aš žinau, Viktorai.
– Tai kieno tai buvo paroda?
– Niko Pirosmanio – gruzinų dailininko.
– O! Primityvizmo atstovas, vienas didžiausių naivaus meno meistrų. O kur vyko paroda?
– Lietuvos dailės muziejuje, jis netoli universiteto. Pirosmanio paveikslai buvo ten eksponuojami penkis mėnesius. Buvo galima nueiti ir pasižiūrėti į juos kelis kartus. Tą sykį aš ten nuėjau su sūnumi ir jo klase iš meno būrelio. Mantas jau tada domėjosi menu, o man tai tapo proga gyvai pamatyti Pirosmanio paveikslus.
– Ar tau patiko?
– Taip. Įdomu ir neįprasta. Nors parodoje buvau labai seniai, bet puikai prisimenu, kad Pirosmanio darbai pasižymi juoda spalva. Daugelio jo paveikslų fonas buvo juodas.
– Manau, kad jo darbai yra šiek tiek niūrus…
– Be abejonės, jo darbai neįprasti, tačiau aš sutinku su Marina. Man atrodo, kad menas turėtų teikti džiaugsmą.
– Tokį įspūdį greičiausiai sukuria dailininko pasirinktos spalvos. Tai nereiškia, kad jo paveikslai niūrūs. Jie tamsūs, bet juose daug puotų ir švenčių. Daug gamtos vaizdų, gyvūnų, peizažų!
– Nežinau, Linai. Man labiau patinka mūsų rusų menininkų paveikslai.
– Kai žiūri į Levitano, Šiškino paveikslus, siela ilsisi. Tarsi tu pats pasinėrei į tą paveikslą!
– Šie menininkai gyveno skirtingais laikais. Be to, Pirosmanis nebuvo profesionalus dailininkas. Jis pats išmoko tapyti paveikslus.
– Štai ir mes. Vakarienė paruošta. Apie ką šnekučiuojatės?
– Apie meną. Jūsų sūnaus paveikslas yra labai neįprastas.
– Įdomi tema! Ačiū. Jis – mūsų menininkas nuo vaikystės. Prašau, prisėskite.
– Ačiū!
– Nesivaržykite, prašau.
– Atrodo skaniai.
– O skonis