Kol dar nespėjo persigalvoti, Sara nusimetė chalatą, naktinius marškinius ir apsitempė raudona suknele. Švelnus audinys kuteno odą, kūnu perbėgo malonus virpulys. Priėjusi prie veidrodžio apžiūrėjo, kaip atrodo. Sara nesegėjo liemenėlės, todėl suknelė tobulai gaubė visus išlinkimus. Sodri raudona spalva išryškino tamsius plaukus ir tiko prie odos, kuri atrodė kreminė, o ne blyški. Įdėmiai žvelgdama į savo atvaizdą veidrodyje Sara jautėsi moteriška ir patraukli – nelyginant modelis ant podiumo.
Dabar ji nė iš tolo nepriminė nuobodžios istorijos mokytojos. Sara atrodė jauna, gyvybinga ir aistringa.
Praėjo ketveri metai nuo tada, kai Markas ją paliko beveik prie altoriaus. Sara švaistė laiką ieškodama tobulo vyro. Jei nebūtų buvusi tokia išranki, jau būtų ištekėjusi ir turėtų bent vieną vaiką.
Be to, ji daug dirbo ir amžinai stigo laiko pasimatymams. Pasak Hanos, Saros motinos, po dviejų nesėkmingų sužadėtuvių dukrą kankino baimė. Tai ir buvo didžiausia kliūtis užmegzti naujus santykius.
Hana pasiūlė sprendimą: supažindins dukterį su visais laisvais vyrais iš jos verslo kompanijos. Taip Sara buvo suvesta su Greimu Sotvelu. Po kelių nekaltų pasimatymų mergina įsitikino, kad Greimui rūpi tik dingęs de Valua šeimos palikimas, o nuoširdūs santykiai su Sara jam nė motais.
Taigi santykiai su Greimu nesusiklostė. Sara negalėjo leisti visoms savo svajonėms žlugti. Daugiau jokių nevykusių pasimatymų! Reikia gero veiksmų plano.
Sara žinojo: jeigu nieko nesiims, svajonių vyras taip ir neatsiras. Ji privalo būti drąsi ir ryžtinga. Visai kaip jos tolima giminaitė Kamila de Valua, pakerėjusi tamplierių ordino riterio širdį.
Sara persirengė ir prieš išeidama į darbą sukurpė nepriekaištingą planą: ji ryškiai apsirengs, o sutikusi savo svajonių vyrą jį suvilios.
Antras skyrius
Sara pasistatė automobilį šalia Zahiro konsulato esančioje aikštelėje. Diplomatinė atstovybė, įsikūrusi prie pat jūros kranto, buvo apsupta senovinių kolonijinius laikus menančių pastatų, kuriuose šiandien veikė įvairūs barai ir restoranai.
Sarai išlipus iš automobilio stiprus vėjas į veidą papurškė smulkių lietaus lašelių. Garbanos, kurias ji visą valandą suko priešais veidrodį, užkrito ant akių. Ji suvirpėjo. Pasitaisiusi palto apykaklę užrakino automobilį ir patraukė į konsulatą. Po paltu vilkėjo raudonąją suknelę, visiškai netinkamą atšiauriam Velingtono klimatui.
Mergina labai jaudinosi, ji buvo neįprastai ryškiai pasidažiusi ir avėjo aukštakulnius batelius. Nė iš tolo nebepriminė drovios istorijos mokytojos.
Stiprus vėjo šuoras praskleidė Saros paltą, kilstelėjo suknelę. Netikėtai suskambo telefonas. Ji pasitaisė paltą, suknelę ir atsiliepė, nekreipdama dėmesio į praeivių švilpimu reiškiamą dėmesį.
Sara buvo susitarusi susitikti su Greimu Sotvelu. Jis paskambino ir pranešė jau laukiąs jos konsulato viduje, mat sklando gandai, kad į Velingtoną atvyko pats Zahiro šeichas. Buvo šalta, pradėjo lyti ir jis nusprendė nelaukti Saros prie įėjimo. Koks kvailys!
Mergina įžengė pro konsulato duris. Čia buvo jauku ir šilta.
Ją pasitiko stambus vyras plikai skusta galva ir prabangiu smokingu. Patikrinęs Saros kvietimą jis pakvietė užeiti. Durininkas negalėjo nuo jos atitraukti akių. Jo žvilgsnis buvo gašlus, veriamas. Naujojoje Zelandijoje neįprasta spoksoti į žmones. Greičiausiai jis nėra konsulato darbuotojas, o šeicho apsauginis. Zahiro karalystė, įsikūrusi Viduržemio jūros pakrantėje, buvo krikščioniška valstybė, tačiau nuolat balansavo tarp Rytų ir Vakarų. Prieš kelerius metus buvo pagrobtas senyvo amžiaus šeichas, kalbama, kad nuo to laiko visi jo šeimos nariai keliauja tik su apsauga.
Sara pasikabino paltą drabužinėje ir liko vien su raudonąja suknele. Ji šiek tiek drovėjosi, nes pirmą kartą pasirodė viešumoje taip gundomai apsirengusi. Mergina įžengė į salę, kurioje jau buvo prisirinkę svečių. Šiame kokteilių vakarėlyje bus pristatyta Zahiro karalystė ir jos lankytini objektai. Po pristatymo šalyje turėtų padaugėti turistų. Sara tikėjosi, jog vakaro svečiai bus apsirengę neįpareigojamai, tačiau tai, ką pamatė, privertė ją nustėrti. Visi vilkėjo juodus arba pilkus oficialius drabužius. Ji pasijuto tarsi rojaus paukštė varnų būryje.
Merginai sugniaužė paširdžius. Kvietime nebuvo parašyta, kad tai verslo susitikimas. O gal ji ką nors praleido? Panašu, jog daugelis vakaro svečių – turizmo verslo atstovai: gidai ir kelionių organizatoriai. Greičiausiai nė vienas iš jų nenusiteikęs flirtuoti.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.