Iš rojaus į… realybę. Kandy Shepherd

Lyg ir žaidi geriausioje Ispanijos komandoje. Niekada nebuvau Ispanijoje.

      – Gyvenu Madride.

      – Toli. Aš vis dar gyvenu Sidnėjuje. Tave supa visiškai kitokie žmonės.

      – Netiesa. Mudu abu gyvename viename viešbutyje.

      – Šį viešbutį užsisakiau internetu už paskutinės minutės kainą. O tu?

      Ji nusišypsojo. Ta pačia žavia, šiek tiek kreiva septyniolikmetės šypsena.

      – Deja, ne.

      – Tą ir norėjau pasakyti. Esi įžymus. Ne tik nuostabus futbolininkas, bet dar ir dailus, turtingas, fotografuojiesi su įsikibusiomis tau į parankę gražuolėmis – mačiau nuotraukas.

      Ir visos aukštos, dailios blondinės, panašios į Larą iš mokyklos laikų.

      – Deja, tavo padėtis geresnė, – nesutiko Mičas. – Skaitei apie mane straipsnius, gal net matei per televizorių. Negaliu pasakyti, kad viskas, ką rašo ar rodo, tiesa. O aš nė nežinau, kaip gyvenai, kai dingai iš mūsų mokyklos.

      – Mat mudu sukamės tarp skirtingų žmonių, – pakartojo ji, tvirtai laikydamasi savo nuomonės. – Perėjau į kitą mokyklą, tame pačiame Sidnėjuje. Kol ten mokiausi, kaip ir kiti mūsų amžiaus vaikai vaikščiojau į tuos pačius klubus ir koncertus. Bet mudviejų keliai niekada nesusikirto.

      – Iki šiol – ne.

      – Taip. Mus į vieną vietą suvedė žemės drebėjimas.

      Mičas nusijuokė, ji irgi nusišypsojo.

      – Moki vaizdingai pateikti. Klausyk, Zoja, papasakok apie savo gyvenimą.

      Prašymas glostė širdį ir viliojo. Viliojo ne fiziškai, o galimybe pasipasakoti ir jam atsiverti, juolab kad jam lyg ir rūpėjo jos atsakymai. Jam rūpėjo ji. Jau tada, būdamas vos septyniolikos, jis buvo apdovanotas gebėjimu atidžiai klausytis pašnekovo.

      Zoja suprato, kad ši diena gali būti paskutinė, kai ji mato Mičą. Ryt jis išskris į Madridą, ji – atgal į Sidnėjų. Be to, tikėtina, kad įvyks dar vienas drebėjimas ir šį kurortą nušluos nuo žemės paviršiaus. Pastaroji aplinkybė kėlė nerimą, pirmoji – skatino netylėti.

      – Kaip dėl to alaus? Galėtume gurkšnoti alų ir kalbėtis, – pasiūlė ji.

      – Apie tave?

      – Taip pat ir apie tave, – pasakė Zoja, jai patiko jo dėmesys. – Noriu apie tave sužinoti tai, ką nutyli žiniasklaida.

      – Kodėl ne.

      – Tik įspėju – mano gyvenimo istorija, palyginti su tavo, gana banali.

      – Leisk spręsti man, – nukirto Mičas.