– O kaip tu manai, Nadija, kodėl aš čia?
Ji abejingai gūžtelėjo pečiais.
– Negaliu sugalvoti jokios rimtos priežasties. Nebent norite aptarti įsidarbinimo Hammond galimybes. Priešingu atveju, nemanau, kad turime ką vienas kitam pasakyti.
Stebėdamas Nadiją vyras nusišypsojo. Patogiai įsitaisęs savo kėdėje atrodė visiškai atsipalaidavęs, tarsi ne ji, o jis pats čia dirbtų. Tarsi ne jis būtų iš gatvės atėjęs nepažįstamasis. Kuris, beje, buvo toks vyriškas ir toks… arogantiškas.
O, taip – Atsargiai – vyrai. Nadija pažinojo tokio tipo vyriškius – per daug gerai atrodantys, savo nelaimei. Išlepinti plevėsos, kurie vienu metu susitikinėja su dviem, trimis, keturiomis ar net daugiau moterų. O jam ką, nepatiko? Ką gi, tai jau jo bėda.
Atvykėlio žvilgsnis vertė ją atsakyti į iššūkį. Jose, atrodė, degė ugnis – tiesiogine prasme, nes rudos spalvos rainelėje mirguliavo rausvai gelsvi potėpiai. Buvo sunku atsispirti tokių akių žvilgsniui.
Tačiau Nadija ketino gerokai pasistengti.
– Galbūt ir esate dukart už mane didesnis, tačiau jūsų aš nebijau. Galite keliauti ir pabandyti bauginimo taktiką kur nors kitur.
– Bauginimo? – nusijuokė Itanas. Tačiau jo juokas toli gražu ne ramino, ore tvyrojo pavojaus nuojauta. – Atėjau čia ne bauginti, Nadija. Ketinu išgauti iš tavęs pažadą.
Mergina suvilgė sausas lūpas.
– Tie komentarai apie mane yra šmeižtas, – šiurkščiai tarė jis.
– Na, – Nadija išspaudė šypseną. – Geriausias ginklas prieš šmeižtą – tiesa.
– Teisingai, – sutiko jis.
– Taigi sakote, kad tai, kas parašyta, yra netiesa?
– Tikrai taip.
Nadija gūžtelėjo pečiais.
– Tuomet įrodykite tai.
Praėjo viena, dvi… šešios sekundės. Galėjo girdėti, kaip tiksi mažytis laikrodis ant jos rankos. Tiksliai žinojo, kiek praėjo laiko.
– Nemanai, kad taip elgtis negalima? Nepriklausomoje ir teisingoje teisinėje sistemoje žmogus laikomas nekaltu tol, kol nėra įrodoma priešingai. Tačiau tame mažame tavo sukurtame pasaulėlyje yra priešingai, vyras yra laikomas kaltu, kol neįrodė priešingai. Tau tai atrodo normalu?
Jei žvilgsnis galėtų nužudyti, tai būtent toks buvo į jį įsmeigtas Nadijos žvilgsnis.
– Mano svetainėje aprašomi vyrai yra nusižengę.
Itano atsakomasis žvilgsnis buvo ne ką švelnesnis.
– Nemanai, kad tuo kas nors gali piktnaudžiauti? Tau nekilo mintis, kad svetaine gali pasinaudoti atkeršyti siekianti moteris?
– Atkeršyti siekianti moteris? Prašyčiau – būtent tokie vyrai kaip jūs ir sugalvojo tokį stereotipą.
– Tai tu nesi moteris, kurią įskaudino vyras ir kuri siekia jį nubausti? Ne dėl to sukūrei šį projektą?
Siūlelis, laikęs Nadijos kantrybę, trūko.
– Sukūriau šitą svetainę tam, kad žmonės galėtų gauti informacijos. Įvairios informacijos.
– Nes visi vyrai – niekšai?
– Informacijos apie santykius dabartinėje visuomenėje, – patikslino ji. Tačiau bergždžiai aušino burną. Jis to nesupras. Akivaizdu, kad jo didžiulis ego buvo per daug įžeistas. – Neprivalau jums teisintis.
– Vis tik manau, kad turi. – Jis pasilenkė į priekį. – Manau, kad turi paaiškinti savo veiksmus nemažam būriui žmonių. Ir kodėl nepasakai visos tiesos? Kodėl esi nematoma?
Net tavo darbdaviai apie tai nežino.
Nadija pažvelgė į stiklines sienas ir būtų atidavusi viską, kad dabar juos nuo kitų būtų skyrusi mūro siena. Žinoma, kad jie nežino. Nes tam tikrai nepritartų. Įmonėje ypač akcentuojama atsakomybės ir reputacijos išsaugojimo internete svarba – būtent to ji pati mokė kiekvieną naują darbuotoją. Be to, nenorėjo rizikuoti darbu. Įdėjo labai daug pastangų, kad jį gautų.
– Aš neapgaudinėju, – tvirtai tarė jis. – Ir nevilioju iš naivių merginų jų viso gyvenimo santaupų. Tai kodėl toje svetainėje esu dedamas į šuns dienas?
– Akivaizdu, kad kažką įskaudinote. – O tai ji ketino sužinoti perskaičiusi forumo pranešimus, kai tik turės galimybę.
– O mano teisės?
– Galite pats atsakyti. Jums reikės tik prisiregistruoti ir prisijungti.
– Ką? Ir slėptis po anonimiška tapatybe, kaip ten rašančios vaidingos moteriškės? – Jis papurtė galvą. – Manau, kad turi pati kontroliuoti tai, ką sukūrei. Privalai prisiimti atsakomybę už skelbiamo turinio tikslumą ir dėl to galimai patiriamą žalą.
– Ir kokią gi žalą patyrėte jūs? – Nadijai atrodė, kad jo nesužeistų net kulkos.
Trumpam stabtelėjęs Itanas tarė:
– Reputacija yra labai vertingas dalykas.
Ji ir pati puikiai tai žinojo.
– Tai ko iš manęs norite?
Atvykėlis atsilošė kėdėje ir susimąstęs pirštais perbraukė lūpas. Nadija prisivertė akimis nekeliauti tuo pačiu keliu ir nekreipti dėmesio į gundančią burną putliomis lūpomis. Pažvelgė Itanui į akis, tačiau jo žvilgsnis klaidžiojo kai kur kitur…
Nadija supykusi stebėjo, kaip vyras nužvelginėja jos burną, kaklą, krūtinę. Matė, kaip akyse įsižiebia dar stipresnė liepsna. Tačiau ir pati pajuto, kaip hormonų audra užlieja pačius jautriausius raumenėlius. Krūtys po palaidine staiga sustandėjo…
Žinoma, jos kūnas būtinai turėjo sureaguoti į šio patrauklaus plevėsos žvilgsnį. Juk jos poravimosi instinktai visiškai išsiderinę.
Žėrinčios Itano akys grįžo iš malonios kelionės ir įsispitrijo jai į akis.
– Na, jei reikia, aš pasiruošęs tai įrodyti.
– Ir kaip ketinate tai padaryti? – Ir kodėl ji staiga ėmė šnibždėti?
– Trys pasimatymai, – taip pat tyliai tarė jis.
– Atsiprašau?
– Tu ir aš eisime į tris pasimatymus. Juk tu teisėjas, prisiekusieji ir budelis viename, taip? Todėl siūlau nuosprendį priimti remiantis faktais. Įrodysiu, kad tai, kas rašoma tavo svetainėje, yra netiesa.
Nadija nusijuokė – dar truputėlis ir juokas būtų tapęs isterišku. Visiškas absurdas.
– Neketinu su jumis susitikinėti.
– Arba eini į pasimatymus su manimi, arba susisiek su savo advokatu. – Jis dar kartą vertinamai nužvelgė merginą, tarsi ji būtų mėsos gabalas. – Turi daug pinigų advokatams, Nadija? Ne, žinoma, kad neturi. Priešingu atveju, turbūt nedirbtum kažkokia personalo skyriaus asistente, tiesa?
– Mano forume prisiregistravę vartotojai pasirašo dėl visiškos atsakomybės už skelbiamą informaciją. – Nadija bandė susigrąžinti prarastą poziciją. – Aš neatsakau