– Čionai.
Džordžija dvejojo. Akimirką atrodė, kad ji turi priimti svarbiausią sprendimą gyvenime.
– Ar čia saugu? Ar viskas bus gerai?
Denis spustelėjo jai ranką.
– Tau nieko nenutiks. Pažįstu užtektinai reikiamų žmonių, kad viską sutvarkyčiau. Čia, toli nuo pagrindinio veiksmo, pabūsime saugiai, kol viskas nurims, – ir kilstelėjęs antakį pridūrė. – Gerai?
Džordžija linktelėjo ir žengė jam iš paskos – sprendimas priimtas.
Durims užsivėrus abu ėmė kilti į viršų. Dabar jie turėjo būti pačiame viršuje – mansardoje.
Galiausiai durys atsidarė ir…
Oho! Tai turėjo būti prezidentiniai, medaus mėnesio ar dar kokie apartamentai. Stiklo siena dešinėje su tobulu vaizdu, patogiai išdėstyti baldai dešinėje, viskas išsikišę ore, pastato šone, nutvieksta milžiniškų šviestuvų šilkiniais gaubtais. Tolumoje matomi laiptai vedė į terasą ant stogo ir kitus kambarius – prašmatnius, ištaigingus, nepriekaištingus. Vienoje pusėje rojalis, kitoje valgomojo stalas dvidešimčiai žmonių. Ant sienų gerai žinomi paveikslai. Atrodė, kad net oras čia geresnis, brangesnis.
Denis nusivedė ją vidun.
– Ar tinka, jei čia palauksime?
Akivaizdu, kad jis jautėsi kaip namie.
Džordžija nejaukiai kulniavo iš paskos. Nei karto nebuvo įsivėlusi į bėdą. Nei mokykloje, nei koledže, nei namie. Niekur. Puikiai mokėjo atskirti, kas gerai ir kas blogai. Suklydo vienintelį kartą, patikėjusi pasakiškomis sužadėtuvėmis.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.