Apimtas pykčio jis atstūmė kėdę nuo stalo ir pradėjo vaikštinėti.
Biuras atrodė lyg kalėjimas. Tai ir buvo nelemtas kalėjimas, ir staiga jis pajuto beprotišką troškimą iš jo pabėgti.
Tiesą sakant, pajuto ne beprotišką troškimą. O pagrįstą ir pateisinamą poreikį. Būtinybę.
Vaikštinėjant žvilgsnis nukrypo į gaublį, kurį išgelbėjo iš senojo posėdžių kambario, remontuoto dar tais svaiginamais laikais, kai finansų pasaulis nebuvo išplaukęs pilvu į viršų. Dabar jis tūnojo kabineto kampe – pastaruoju metu, apimtas noro atsidurti nesvarbu kurioje šio mažyčio rutulio vietoje, dažnai į jį spoksodavo.
Nesvarbu kur, išskyrus Londoną.
Priėjęs arčiau Patrikas pasuko gaublį ir žiūrėjo, kaip skrieja spalvoti žemynai. Palietė paviršių pirštu ir, gaublio sukimuisi lėtėjant, pajuto trintį.
Jei būčiau laisvas, keliaučiau bet kur. Kai gaublys sustos, keliausiu ten, kur rodys pirštas.
Gaublys sustojo. Patrikas nusijuokė. Jis galvojo apie egzotišką vietą, pavyzdžiui, Taitį arba Rio de Žaneirą, bet pirštas atsidūrė netoli rytinės Australijos pakrantės. Mažytis taškelis. Sala.
Palinko arčiau, kad perskaitytų užrašą smulkiu šriftu. Magnetinė sala.
Apie tokią negirdėjau.
Jau norėjo mintį vyti šalin, bet stabtelėjo. Sakiau keliausiąs bet kur, į bet kurią pasaulio vietą. Gal reikėtų bent pasidomėti šia sala?
Bet kam vargintis? Juk nieko neišeis. Niekur jis nekeliaus. Įkalintas šioje vietoje.
O kas, jei pamėginčiau? Juk jau laikas.
Grįžęs prie stalo Patrikas greitai ėmė ieškoti duomenų apie Magnetinę salą internete ir, slinkdamas per pirmąjį nuorodų puslapį, kilstelėjo antakius. Akivaizdu, sala – turistų lankoma vieta su palmėmis, baltu smėliu ir žydra atogrąžų jūra. Gal nelabai ir skiriasi nuo Taičio?
Siūlomi buvo įprasti apgyvendinimo variantai. Bet ekrano apačioje išskirti du žodžiai: Mainymasis namais.
Susidomėjęs Patrikas paspaudė nuorodą.
Keitmasis namais: Magnetinė sala, Kvynslandas, Australija.
Namelis su dviem miegamaisiais.
Vietovė: Iš namo, stovinčio kyšulyje tarp medžių, atsiveria vaizdas į vandenyną, o keli nuostabūs paplūdimiai yra vos trys minutės kelio per Nacionalinį parką. Netoli Didžiojo barjerinio rifo: sala – tikras buriavimo, plaukiojimo baidarėmis, parasparnių sporto, žvejybos ir nardymo rojus.
Pageidaujama mainymosi data: nuo balandžio 1 die nos, galima derėtis.
Pageidaujama mainymosi trukmė: trys keturi mėnesiai.
Pageidaujama vietovė: Londonas, JK.
Patrikas šyptelėjo. Svaigią akimirką įsivaizdavo save ten – kitame pusrutulyje, kitame pasaulyje.
Laisvą laisvą…
Plaukiojantį su koralinėmis žuvimis. Gulintį hamake po palmėmis. Nužiūrinėjantį australes. Rašantį įstabų trilerį, kuris kol kas gyvavo tik mintyse. Spaudantį nešiojamojo kompiuterio mygtukus ir žvelgiantį į žydrą žėrinčią jūrą.
Gerai, gana džiūgauti. Atgal prie girnų.
Patrikas baisiai nenoriai pakėlė iš krūvos aplanką su spausdintais lapais ir atsivertė.
Bet susikaupimas akimoju išgaravo. Neįstengė galvoti apie skaičiuokles ir skaičius. Kūrė savo namo aprašą ketindamas įkelti panašų mainymosi skelbimą.
Keitimasis namais: patrauklusis Čelsis, Londonas, JK
Namas su 3 miegamaisiais ir sodu.
Netoli viešasis transportas ir kiti patogumai – dvi minutės kelio pėsčiomis.
• Televizorius.
• Židiniai.
• Balkonas / kiemelis.
• Netoliese galima papietauti / apsipirkti.
• Galerijos / muziejai.
Siūloma keistis trims mėnesiams: nuo balandžio–gegužės iki birželio–liepos.
Pageidaujama vieta – Kvynslando pakrantė, Australija.
Po dviejų su puse valandos Patrikas užvertė paskutinį aplanką ir priėmė sprendimą.
Jis ryšis. Privalo. Išvyks. Susitars su viršininku dėl susitikimo. Iš pat ryto.
Antras skyrius
Kam: Patrikui Naitui <[email protected]@mymail.com>
Nuo: Molės Kuper <[email protected]@flowermail.com>
Tema: Pirmyn į kelią
Labas, Patrikai,
negaliu patikėti, kad vos po dvidešimt keturių valandų būsiu Anglijoje. Pagaliau susikroviau daiktus (lagaminai net dejuoja), o mano namelis tviska švara ir laukia tavęs. Lova paklota naujutėliais patalais – tikiuosi, tau patinka tamsiai mėlyna spalva. Taip pat tikiuosi, kad jausiesi laukiamas, o svarbiausia – patogiai. Norėjau vazoje palikti gėlių, bet sunerimau, kad jos nuvys ir pradės dvokti, kol atvyksi. Raktą paliksiu po gėlių vazonu šalia užpakalinių durų. Žinau, kad tau tikriausiai skambės baisiai nerūpestingai, bet nesijaudink – Magnetinės salos gyventojai labai sąžiningi ir nepaprastai atsipalaidavę. Niekas nerakina durų.
Vis dėlto nenoriu tau sukelti nerimo, todėl atsarginį raktą palieku Safyro įlankos kurorto registratūroje, kur dirbau iki vakar.
Dirbau.
Kaip smagiai skamba, tiesa? Išmokiau savininko dukterėčią Džilę perimti darbą, kol būsiu išvykusi, ir bent jau kurį laiką tapsiu apsvaigusia nerūpestinga bedarbe. Valio!!!
Net neįsivaizduoji, kaip norėjau pagyventi Londone, bent tris mėnesius. Tavo dėka, Patrikai, ši svajonė išsipildys – jaučiuosi devintam danguj. Tikriausiai šiąnakt neužmigsiu.
Jau baigei darbą? Ar bus atsisveikinimo vakarėlis? Manasis vyko vakar. Gana triukšmingas, neįsivaizduoju, kur dėti gautas dovanas. Į lagaminus netilptų net riešutas, tad tikriausiai sukrausiu daiktus į dėžę po savo lova (dabar jau tavo lova). Nepyk. Beje, gali naudotis mano automobiliu. Iš tikrųjų tai skardinė su ratais, bet čia važinėti užtenka. Nesijaudink, kad ji neregistruota. Automobilių saloje registruoti nereikia, nebent važiuoji į žemyną.
Smagu, kad paminėjai, jog tavo mašina stovi garaže netoli namų, bet nesirūpink – nemėginsiu menkų vairavimo įgūdžių Londone.
Ak, ir nenusimink, jei keltas vėluos. Laivai čia plaukia salos laiku.
Šiaip ar taip, geros kelionės.
Londone, atvykstu!
Molė
P. S. Sutinku, kad neturėtume vienas kitam skambinti, išskyrus ypatingus atvejus. Tu teisus – telefono skambučiai gali trukdyti (ypač kai laiko skirtumas – dešimt valandų). Be to, brangu. El. laiškais labai patogu susirašinėti, bet pasistengsiu