Valentinas Ruzanovas
© Valentinas Ruzanovas, 2021
ISBN 978-5-0055-2616-8
Created with Ridero smart publishing system
TRUMPA ISTORIJA
Mergina iš Lietuvos atvyksta į anglų klubą, kuriame aš apsilankau, ir po pusmečio išvyksta namo. Po metų randu ją internete ir bandau pradėti susirašinėjimą jos asmeniniame «Facebook» puslapyje su tokiais klausimais: «Koks oras?» Mano viltis subyra į šipulius – įėjusi kitą dieną, perskaičiau atsakymą į savo klausimą: http://meteo.lt
Geriausias iš geriausių. Žinomas visiems.
Protingas ir gražus.
Jos stiprioji pusė yra fraktalinis kodas.
Viskas pasaulyje yra chaotiška.
Ir mes ten ieškojome laimės,
Bet buvo labai nuobodu.
Nulis buvo padalintas tik per pusę
Ir tada – tik latentiniu būdu.
Dabar nesileisiu į detales,
Skaitykite mano tinklaraštyje.
Ir tada vieną dieną gerą valandą
Susitikome kelyje.
Traukinys važiavo netinkamu keliu į Maskvą…
(kur – žinoma, paslaptis).
Aš nedrįsau prieiti
Abejoju amžinai.
– Problemos su kodu? GERAI!
Ji man nusišypsojo.
Skaičių sąsiuvinyje apvalus šokis.
– Ar pavyko?
Buvau nutirpęs: koks fraktalas!
Oras kaltas!
Ir šnabždėjo jai į ausį
Palaukę jos «įvesties»:
– Nežinojau, kaip prie tavęs prieiti.
– Čia yra nuoroda: meteo.lt
AKROSTINIS
Aistringos akys
Metronomas.
Paruošta.
Išklotas.
Andromeda yra pririšta prie planšetės.
Atskirtas.
Kelių nuomos.
Pas draugą,
Zakidachnaya.
Anomalija. Sprogimas. Tu esi skani!
VILKOLAKIS
Šie žaidimai nėra pažįstami
Tik tiems, kurie ilgai rašo.
Rašau mėnulio šviesoje
Ir jau seniai kaip vilkas.
Žvelgdamas į priekį, šypsodamasis,
Sniegas skamba po letenomis.
Aš tokia pat karšta dieną
Tik mama neužsako.
KODĖL NUKELIU RANKAS
Klydau – tu tylėjai.
Aš atsiprašiau – jūs laukėte.
Tu visai man neatsakei
Supratau: verslas, verslas.
Pamiršta. Užblokuotas du kartus.
Nejuokauk su broliu!
«Aš įsimylėjęs» nėra tavo frazė,
«Negali būti!» – turėtų atsiriboti.
PRIEIGA BE WI-FI
Tikiuosi iš jūsų pripažinimo laiško
Bet tu tyli bausme.
Važiuokite sau kelyje
Ir prieangyje rašau poeziją.
Šaltas, tamsus ir drėgnas
Liūdesio liudininkai
Aš einu į vieną iš jų
Ir aš nemiegu ten naktį.
Bet ne vienas, mėnulis yra su manimi
Ir aš džiaugiuosi: galbūt
Ir kartais galite tai pamatyti
Ir tau taip pat liūdna.
5238
Rašau tau eilutes apie nieką
Ir tikiuosi tik priekaištų
Bet jūs vis tiek perskaitysite
(Taip, tai atsitinka. Kaip filmuose.)
Trečius metus susirašinėjame
Vakar ant Klaudijos išsiliejo viskis
Ir iš karto to nepastebėdamas
Aš parašiau šią frazę:
– Seniai negirdėjau tavo juoko.
Ir ekrane: «Heh – heh – heh!»
Tada toliau rašiau
Tačiau laiškai turėjo mažai vietos:
«Ha – ha – ha – haaaaa, hee – hee – hee – hiiiiiiiii»
Ir tada varžtas mirė! (nuo ilgesio!!!).
Nežinojau nei verkti, nei juoktis
Aš neturėjau tavęs įsimylėti
Ir tegul jie išsilieja ant tų griovelių
Kam nepatinka tavo juokas.
HAUSAS MATU
ar tau patinka gėlės?
ką dar, pasakyk?
kaip rasos lašai
juokis ir įeik
kaip mane nustebinti tavimi?
Rašau eilėraščius. tu žinai.
Pradėjau tavęs ieškoti
kai mokiausi Bursoje
nustebsite: «Bursoje?»
Na, taip, teologinėje mokykloje
«Ieškok manęs? kodėl?»
Nežinau. jūra! jūra!
išeisime į terasą
ir kaip mus mokė mentorius
antram lygiui
tiesiog paspauskite enter
meilė nėra tikslus mokslas
ji tik mano skausmas ir nuobodulys
žaidžia slėpynių
Man nepatinka tokios mįslės
kodėl tau manęs reikia? klausimas netikslus
Nesu